Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Vienuolystė Viešpaties paaukojimo šviesoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI laimina vienuoles

Apaštalinis veikimas – gyvenimo įsipareigojimas

Dabartinė epocha dažnai vadinama „radikalaus pliuralizmo“ epocha, kurioje gyvenimo būdas ir pasirinkimas laikomas vienodai vertingu ir priimtinu. Tačiau tuo pat metu, kai dėl progresuojančios sekuliarizacijos iš viešosios erdvės vis labiau išstumiama religija, minėtos sąlygos skatina reliatyvizmą, vertybių devalvaciją, kalbėjo popiežius Benediktas XVI vasario 2 dieną, vadovaudamas Mišparams per Bažnyčioje minimą Pasaulinę Dievui pašvęstojo gyvenimo dieną. Jis pažymėjo, kad tokiomis aplinkybėmis ypač reikia džiugaus ir nuoseklaus vienuolystės liudijimo ir dėmesio švietimo bei auklėjimo pastangoms.

Popiežius kviečia į „Viešpaties pjūtį“

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI laimina naująjį arkivyskupą Savijų Honą Tai Fai

Kinijos arkivyskupas Vatikane

Popiežius Benediktas XVI vyskupais konsekravo penkis Vatikano darbuotojus: tris titulinius arkivyskupus, Romos Kurijos kongregacijų sekretorius, kurie užims antras pozicijas po jų vadovų kardinolų, ir du titulinius arkivyskupus, kurie eis Šventojo Sosto diplomatinių atstovų, apaštalinių nuncijų, tarnystę. Vasario 5 dieną Šv. Petro bazilikoje vykusiose šventinimo apeigose tarptautinė žiniasklaida ypatingą dėmesį skyrė konsekruotam naujajam Tautų evangelizavimo kongregacijos sekretoriui, 60 metų saleziečiui arkivyskupui Savijui Honui Tai Fai, pirmajam Kinijos hierarchui, paskirtam į tokias aukštas pareigas Vatikane.

Sužydėjęs Evangelijos teisumas

Kun. Vytenis Vaškelis

Praėjusį sekmadienį pamaldose girdėjome, kad krikščionys pašaukti skleisti Kristaus šviesą. O ateinančią Viešpaties dieną švęsime kitų Jo tiesos spindulių nutvieksti. Jėzus mums prabils, kad yra atėjęs iki galo išaiškinti Pranašus bei įvykdyti Įstatymą, idant mes Jį pažintume bei priimtume kaip Dievo šlovės atšvaitą, palaikantį galingu savo žodžiu visatą, kuris savo krauju nuplovė mūsų nuodėmes ir po prisikėlimo iš numirusių atsisėdo dieviškos Didybės dešinėje (Žyd 1, 1–3).  

Dievo Gailestingumo metų pradžia Telšių vyskupijoje

Dievo Gailestingumo paveikslo kopiją iš Vilniaus atlydėjo Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) parapijos katalikiškojo jaunimo grupė

Dievo Gailestingumo metai Telšių vyskupijoje buvo iškilmingai pradėti švęsti 2011 m. sausio 16-ąją. Tą dieną į Telšių Katedrą iš Vilniaus buvo atvežta stebuklingojo Dievo Gailestingumo paveikslo kopija, kurią atlydėjo Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) parapijos vikaras kun. Povilas Narijauskas ir parapijos katalikiškojo jaunimo grupė. Prieš šv. Mišias į Telšių Katedrą procesijoje buvo nešamas Dievo Gailestingumo paveikslas, o jaunimas kartu su tikinčiaisiais giedojo Dievo Gailestingumo litaniją. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo svečias iš Vilniaus kun. P. Narijauskas, Telšių vyskupijos kurijos darbuotojai, Telšių kunigų seminarijos vadovai, Telšių vyskupijos dekanatų dekanai. Šv. Mišiose meldėsi Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos ir Telšių vyskupijos licėjaus auklėtiniai. Šv. Mišių pradžioje į gausiai susirinkusius tikinčiuosius kreipėsi Telšių vyskupijos ganytojas. Jis priminė, kad Dievo Gailestingumo metų pradžia sutampa su maldų už krikščionių vienybę savaite ir kvietė melstis prašant Dievo Gailestingumo žinios sklaidos Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Dievui pašvęstojo gyvenimo atstovų diena

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Kunigų ir vienuolių eisena į Žemaičių Kalvarijos Baziliką

Vasario 2 dieną Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje vyko Kristaus paaukojimo šventykloje liturginė iškilmė ir mėnesiniai Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidai. Ši atlaidų diena buvo skirta Tauragės dekanato tikintiesiems. Vasario 2-oji – Grabnyčios – yra pašvęstojo gyvenimo diena, kurios metu meldžiamasi už vienuolius ir naujus pašaukimus į vienuolinį luomą.

Šiemet Dievui pašvęstųjų dienoje į iškilmes Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje atvyko seserys vienuolės iš Telšių vyskupijoje įsikūrusių Eucharistinio Jėzaus seserų, Švč. Širdies Pranciškonių Misionierių, Skaisčiausios Mergelės Marijos Širdies dukterų, Švč. M. Marijos, Nepaliaujamos Pagalbos, Šv. Pranciškaus seserų, Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių, Motinos Teresės kongregacijų. Į atlaidus atvyko ir Palangos dekanato vicedekanas kun. Linas Vodopjanovas OFM. Pagrindines šv. Mišias aukojo Telšių vyskupo generalvikaras prel. bažn. t. dr. Juozas Šiurys, Tauragės dekanato dekanas kan. Alvydas Bridikis,  Telšių kunigų seminarijos dvasios tėvas mons. jubil. doc. teol. dr. Vytautas Steponas Brazdeikis, Telšių kunigų seminarijos vicerektoriai kun. teol. lic. Viktoras Ačas ir kan. bažn. t. lic. Remigijus Saunorius, seminarijos prefektas kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas, Telšių vyskupijos kurijos vicekancleris kan. bažn. t. lic. Domas Gatautas, kunigai Romualdas Gečas, Aloyzas Žygaitis, Stasys Šlepavičius, Vytautas Šiaudvytis bei br. L. Vodopjanovas OFM. Šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Telšių vyskupas J. Boruta SJ, giedojo Tauragės parapijos choras. Šv. Mišias transliavo Marijos radijas.

Gyvenęs „dėl Dievo meilės“

Alvyra Grėbliūnienė

Malda prie kun. J. Zdebskio kapo

„Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“ (Apd 5, 29). Tai – kun. Juozo Zdebskio gyvenimo devizas. Tai jis įrodė trumpu savo sielos blyksniu, žemiškais darbais jam Dievo skirtame laike. Tai patvirtino ir gausus būrys maldininkų, vyskupų ir kunigų, susirinkusių į Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčią iš visos Lietuvos. Šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, drauge su juo koncelebravo Vilkaviškio, Kaišiadorių, Telšių, Šiaulių, Panevėžio vyskupai Rimantas Norvila, Juozapas Matulaitis, Jonas Boruta SJ, Eugenijus Bartulis, Jonas Kauneckas, vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC ir didelis būrys kunigų. Homiliją sakė Lietuvos „Caritas“ generalinis direktorius kun. Robertas Grigas. Jis konkrečiais pavyzdžiais liudijo savo bendražygio gyvenimą. Jis kėlė klausimą, kodėl po 25-erių žūties metų dar neišaiškinti kaltininkai ir žūties priežastys? Po šv. Mišių visi prie kun. J. Zdebskio kapo pasimeldė ir išvyko į Lazdijus. Čia kultūros centre vyko konferencija.

Kauno arkivyskupijoje

Kauno )) dekanate

Kodėl verkė parapijos katalikai

Įžanginį žodį taria klebonas kun. Oskaras Petras Volskis

 Vandžiogala. Po beveik 70 metų parapija atgavo bažnyčią, kurią buvo konfiskavusi sovietinė valdžia. Sausio 18 dieną klebonui įteikti teisiniai Švč. Trejybės bažnyčios nuosavybės dokumentai. Šiai progai paminėti sausio 30 dieną įvyko iškilmingas tikinčiųjų įžengimas į bažnyčią, atgailos ir padėkos pamaldos.

Prieš dešimtą valandą būrys parapijiečių ir piligrimų būriavosi šventoriuje prie didžiųjų bažnyčios durų. Jau pusmetį Vandžiogaloje klebonaujantis kun. Oskaras Petras Volskis tarė įžanginį žodį, pabrėždamas, kad šis įvykis svarbus moraline ir dvasine prasme, idant teisingai suprastume praeitį, dabartį ir padarytume pasiryžimus ateičiai. Pasak klebono, bedieviška sovietinė valdžia konfiskavo ne tik bažnyčias, tačiau norėjo pavergti ir žmonių širdis, jų ateitį, kontroliuoti mintis, tačiau Apvaizda jiems užkirto kelią.

Keli paliudijimai apie kunigo veiklą Vilniuje

Kun. Jono Kastyčio Matulionio SJ 80-mečiui

Mykolas USONIS

Kun. Jonas Kastytis Matulionis Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Kunigui Jonui Kastyčiui Matulioniui SJ vasario 10 dieną sukako 80 metų. Noriu papasakoti keletą bendravimo su šiuo kunigu momentų.

J. K. Matulionį pamačiau (o tiksliau – išgirdau dainuojantį) 1957 metų vasarą. Tada Vilniuje vyko I respublikinis jaunimo festivalis (beje, jis tapo ir paskutiniuoju…), kurio plačioje programoje įvyko ir jaunųjų vokalistų konkursas, pasibaigęs Kastyčio pergale. Patekau ir į baigiamąjį laureatų koncertą, kuriame ryškiausiai blykstelėjo Kastyčio talentas. Tiksliai nepamenu, ką tąsyk Jis dainavo, bet atsimenu, kaip ne kartą be pastangų ar įtampos pademonstravo viršutinę do (visų tenorų siekiamybė!) su ilgiausia fermata, tyriausiu sidabrinio varpelio tembru. Toks dainavimas, suprantama, sukėlė didžiules ovacijas Konservatorijos didžiojoje salėje ir vertė Kastytį lyginti su legendiniu Enrike Karuzo – tokią nuomonę girdėjau ne kartą ir ne iš vieno vokalą išmanančio klausytojo. Skaudu darosi suvokiant, kokį talentą okupantai sužlugdė (deja, ne tik šį…) Visai tikėtina, kad šis ir panašūs faktai nebuvo įtraukti į sovietų okupacijos Lietuvai padarytos žalos apskaičiavimą.

Parapijos istorijos metraštininkas

Bronius VERTELKA

Velykių kaimo gyventojas Stasys Aleliūnas

Sausio 13-ąją Velykių Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčioje buvo pritvirtinta atminimo lenta čia dirbusiam kun. Boleslovui Beinoravičiui – daugiau nei prieš pusšimtį metų Lukiškių kalėjime nužudytas dvasininkas įamžintas vietos gyventojo Stasio Aleliūno rūpesčiu.

Neišblėso kunigo atmintis

Apie pusantrų metų Velykiuose dirbęs kun. B. Beinoravičius paliko neįtikėtinai šviesų atminimą parapijiečiams. Tuo metu jam buvo netoli 70 metų, jis mėgo bendrauti su žmonėmis, domėjosi kitų džiaugsmais ir rūpesčiais, būtinai užkalbindavo praeinantį. Paaugliui Stasiui Aleliūnui  visam gyvenimui įstrigo pamokslas apie tai, kaip vaikas, sulaužęs tėvų dovanotą žaislą, gailėjosi jo ir skaudžiai verkė. „Iš kur jis tai žino, juk ir aš, sudaužęs tėvo nupirktą molinę švilpynę, pasikūkčiodamas braukiau ašaras“, – iš nuostabos plėtėsi vaikinuko akys.

„Kiekvieną skausmą paaukoti kaip gėlę“

Alvyra Grėbliūnienė

Birutė Žibūdaitė-Petkevičienė Autorės nuotrauka

Su Birute Žibūdaite-Petkevičiene, gyvenančia Druskininkuose, kalbėjomės kun. Juozo Zdebskio 25-ųjų žūties metinių išvakarėse jos namuose.

Birutės Žibūdaitės gimtinė – Kuodžių kaimas, ant Maros upės kranto, Kapčiamiesčio apylinkėje, Lazdijų rajone. Jos tėvai  Stasys ir Julė Žibūdai buvo giliai tikintys. Motina Julė Rutkauskaitė-Žibūdienė – Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanų ryšininkė, rėmėja, slapyvardžiu Ramunė. 1951 metais vadas A. Ramanauskas-Vanagas jai įteikė pranešimą apie apdovanojimą Vyčio Kryžiaus ordinu.  Dokumentai buvo išsaugoti ir 1998 m. lapkričio 18 dieną prezidentas V. Adamkus jai šį ordiną įteikė.

Per bolševizmo imperijos geležinę uždangą be Glavlito cenzūros ir KGB kontrolės

Jonas ČESNAVIČIUS

Tie, kuriuos domino politiniai klausimai, pavergtos tėvynės ateitis, per radijo imtuvus klausėsi užsienio radijo transliacijų, nors laidos buvo slopinamos galingais siųstuvais

Bolševikų okupuotoje Lietuvoje turbūt visi žinojo, kad iš užsienio transliuojamos radijo laidos lietuvių kalba, tačiau niekas nedrįsdavo viešai įsijungti radijo imtuvą ir klausytis tų laidų. Žmonės žinojo, kad kiekviename kolektyve gali būti skundikas (rusiškai vadintas „stukač“) ar saugumietis. Ir šiaip – iš burnos išskridusį žodį nežinia kas gali nugirsti.

Sąmokslas prieš valstybę

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Artėjant savivaldos tarybų rinkimams verda nuožmi užkulisinė kova. Dėl nuslėpto teistumo išbraukta daug kandidatų, tačiau aiškėja, kad kai kurie jų išbraukti  neteisėtai. Štai žmogaus teisių gynėjas, Jungtinio demokratinio judėjimo konfederacijos Kėdainių skyriaus vadovas D. Šulcas pašalintas iš sąrašo suklastojus duomenis. Kai kurie kandidatai skundžiasi, kad internete paskelbtose jų anketose paskelbti tiesos neatitinkantys duomenys. Tokia sumaištimi suinteresuoti Lietuvoje didelę įtaką turintys išdavikai – su Rytų šalių slaptosiomis tarnybomis susiję mafijos klanai. Beje, išdavystės – ne tik Lietuvos problema. Štai Rusijoje įsigalėjusi Putino klika ne tik grobsto šalies turtą ir jau valdo milijardinius turtus, bet ir atiduoda Sibirą užvaldyti kinams bei leidžia Rusijoje klestėti totalitarinėms sektoms. O Lietuvoje didžiulę įtaką turintys korumpuoti politikai be galo pralobo ir leidžia klestėti galingiems mafijos klanams bei plėšrioms tarptautinėms korporacijoms. Užsienio slaptųjų tarnybų įtakos agentų gausu Lietuvos Seime, ministerijose, prokuratūros sistemoje. Tad ar reikia pernelyg stebėtis, kad stringa rezonansinių bylų tyrimas, o piliečiai apkraunami didžiuliais mokesčiais?

Visi prieš Konstituciją

Saulius Stoma

Keistoje šalyje Lietuvoje vyksta paslaptingi dalykai. Atrodo, keistenybės tapo tokios įprastos, kad jau nieko nestebina. Štai Konstitucinis Teismas staiga praneša, kad mūsų Konstitucija bloga. Ir ką? Ogi nieko. Turėsime keisti Konstituciją, bet ne Konstitucinį Teismą. Juk mūsų KT niekada neklysta. Jis nekaltas dėl neteisingo sprendimo. Kalta aplinka – Konstitucija. Tai ji, pasirodo, pažeidžia kiekvienam žmogui Dievo duotą teisę (kaip sako amerikiečiai) į laisvus rinkimus. Kam rūpi maža smulkmena, kad pačioje Konstitucijoje apie tokį draudimą prasižengėliams – nė žodžio.