Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Dievo pašauktasis

A†A  kun. Antanas Pryšmantas

(1974 07 01 15 – 1998 07 19 – 2011 02 01)

Laidotuvių dieną šv. Mišioms Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje vadovavęs Telšių vyskupo generalvikaras prel. Juozas Šiurys ir kunigai prie velionio karsto Klieriko Antano ŠNEIDERAIČIO nuotrauka

Įėjimas į bažnyčią

Vasario 1 dieną, eidamas 37-uosius metus, Šilutės ligoninėje mirė kunigas Antanas Pryšmantas.

Velionis gimė 1974 m. liepos 15 dieną Žemaičių Naumiestyje. Mokėsi Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje. 1992 metais įstojo į Telšių kunigų seminariją. 1998 m. liepos 19 dieną Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje Telšių vyskupas Antanas Vaičius diak. Antaną Pryšmantą įšventino į kunigus.

Vyskupo paskyrimu dirbo: 1997–1998 – Plungės šv. Jono Krikštytojo parapijos diakonu; 1998–1998 – Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos diakonu; 1998–1999 – Telšių kunigų seminarijos auklėtinių ugdytoju; 1999–2001 – Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaru; 2001–2003 – Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos vikaru; 2003–2004 – Ventos parapijos administratoriumi; 2004–2006 – Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos vikaru; 2006–2008 – Telšių Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų vikaru; nuo 2008 02 14 iki mirties – Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo parapijos rezidentu.

Kunigo Antano Pryšmanto palaikai buvo pašarvoti Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Laidotuvių šv. Mišios buvo aukojamos vasario 4 dieną Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Dvi dienas iki laidotuvių dienos Žemaičių Naumiesčio bažnyčioje rinkosi tikintieji meldėsi už mirusį kunigą, buvo giedami Žemaičių Kalvarijos Kalnai, kiekvieną dieną aukojamos šv. Mišios.

Laidotuvių išvakarėse, dėl labai svarbių priežasčių negalėdamas už velionį melstis laidotuvių dieną, už mirusį kunigą Antaną Pryšmantą šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Telšių Ganytojas kvietė į šv. Mišias susirinkusius tikinčiuosius melstis už mirusįjį bei melsti Viešpatį naujų pašaukimų į kunigystę.

Laidotuvių dieną šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupo generalvikaras prel. Juozas Šiurys. Šv. Mišias koncelebravo 60 kunigų, patarnavo du diakonai bei Telšių kunigų seminarijos auklėtiniai. Šv. Mišių pradžioje prel. J. Šiurys gausiai susirinkusiems tikintiesiems papasakojo apie velionį kunigą Antaną Pryšmantą, jo gyvenimo kelią ir apibūdino jo kunigiškos tarnystės Telšių vyskupijoje raidą. Pamokslą pasakė kun. Antano bičiulis Alsėdžių parapijos klebonas kun. mgr. Edgaras Petkevičius. Šv. Mišiose giedojo Žemaičių Naumiesčio parapijos choras.

Pamokslininkas kalbėjo: „Vasario 1-ąją, Grabnyčių šventės išvakarėse, kun. Antanas lūpomis ar širdimi kartu su Simeonu, teisiu ir dievobaimingu vyru, turėjo ištarti:  Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą… O iki iškeliavimo kun. Antaną mes pažinome kaip Dievo pašauktąjį vyrą: pradžioje kaip patarnautoją, vėliau kaip klieriką, galiausiai kaip kunigą. Praėjusį sekmadienį mus pasiekė apaštalo Pauliaus raginimas: Tik pažvelkit, broliai, kas gi jūs, pašauktieji, esate? Žmonių akimis žiūrint, nedaug tarp jūsų tėra išmintingų, nedaug galingų, nedaug kilmingų. Kiekvienas pašauktasis turi pripažinti šią Pauliaus įvardintą tiesą, kad – neturime nieko, kas būtų verta pasaulio dėmesio, kuo galėtume girtis ir didžiuotis kitų akivaizdoje. Pašaukimų stoka patvirtina faktą, kad kunigystėje neįgausi nieko, kuo vėliau galėtum didžiuotis prieš kitus pasaulio ir žmonių akyse. O populiaru dabar siekti to, kas patrauktų, jei ne visos visuomenės, tai bent aplinkinių ir kaimynų dėmesį. Kas leistų ir įgalintų išvengti pajuokos ir kančios.

Tą Dievo pašauktųjų – varguolių – būseną savyje itin savitai įkūnijo jau šviesaus atminimo kun. Antanas. Nepabūgęs pašauktųjų skurdo, savo metu drąsiai tarė Dievui TAIP, gal net pilnai nesuvokdamas, kiek daug tas TAIP iš jo vėlesniame gyvenime pareikalaus.

Žvelgdami į kunigo Antano ir kitų Dievo pašauktųjų atskirus gyvenimo epizodus susimąstai: ar Dievas kartais nesuklysta? Ar jis nedaro klaidų savo pasirinkime? Apaštalas Paulius, pratęsdamas kiek anksčiau išsakytą mintį, teigia: Bet Dievas pasirinko, kas pasauliui atrodo kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus. Ir tai, kas pasaulio akims – žemos kilmės, kas paniekinta, ko nėra, Dievas pasirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažin kuo, – kad joks žmogus negalėtų didžiuotis prieš Dievą.

Dievo pasirinkimas palietė ir kun. Antaną. Jis jį pasirinko ir pašaukė į savo tarnų gretas – su jo charakteriu, su jo temperamentu, su jo silpnybėmis, ydomis, talentais ir gabumais. Būtent tokį tikrą žmogų, su nuodėmėmis ir dorybėmis, jis pasišaukė į savo mokinių tarpą, kad eitų ir ieškotų avių paklydėlių ir atvestų jas į Gerojo Ganytojo avidę. Ne kartą teko sutikti žmonių, kurie klausė, nežinodami jo vardo, o kur dabar yra šis kunigas, kuris pas mus parapijoje dirbo. Klausė ne smalsumo, o šviesaus prisiminimo ir dėkingumo vedami.

Dievo pasirinkimas ne tik nustebina, bet neretai glumina ir šokiruoja. Visa Biblija kupina tokių pavyzdžių – pradedant tikėjimo protėviu Abraomu, baigiant Kristumi ir apaštalais. Prisimename apaštalo Petro pastabą, išsakytą Kristui, prakalbusiam apie kančią: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!“

Jautriai ir savitai Dievo pasirinkimą paversti jį Dievo šaukliu išgyveno kun. Antanas. Visas jo kunigystės kelias paženklintas noro perprasti ir suvokti Viešpaties kelius, bandymo atrasti savo vietą Kristaus Kūne – Bažnyčioje. Galiausiai žvelgiant į jo kančią susidaro įspūdis, jog kun. Antanas buvo tapęs Dievo ir velnio ginčo objektu, kaip Jobas – juk kiek daug iš jo gyvenime buvo atimta.

Vingiuotoje ir gana trumpoje kun. Antano gyvenimo kelionėje tikruoju jo pasididžiavimu išliko gerasis Viešpats. Jo gerumą jis liudijo skelbdamas Evangeliją, Jo gailestingumo dovanas jis dalijo teikdamas Sutaikinimo sakramentą ir švęsdamas Eucharistiją. Pats maitinosi „dangaus duona“ ir stiprinosi ligonių patepimu.

Belieka kiekvienam kun. Antaną amžinybėn palydėti užtarimo malda, o Gerajam viešpačiui ištarti: „Jėzau, pasitikiu tavimi“, idant Kristaus širdyje visi atrastume Dievo palaimą ir ramybę.“

Velionis palaidotas Žemaičių Naumiesčio kapinėse. Prie kunigo kapo atsisveikinimo žodį kurso draugų ir visų kunigų vardu tarė velionio seminarijos kurso klasės draugas, Lietuvos kariuomenės ordinariato kurijos kancleris kun. mgr. Rimas Venckus. Jis taip pat padėkojo visiems laidotuvių dalyviams mirusiojo kun. Antano Pryšmanto artimųjų vardu.

Viešpatie, būk gailestingas mirusiajam!

Telšių vyskupijos kurija

© 2011 „XXI amžius“