|
In memoria Vacys PANUMIS
Mus paliko atsidavęs kovotojas, bičiulis Vacys Panumis (19432011) kraštotyrininkas, mokslininkas, parlamento gynėjas, kietas žemaitis. Vacys buvo iš tų žmonių, apie kuriuos sakoma, kad su juo gali eiti į žvalgybą.
Mokslų akademijos aspirantų bendrabutyje 7-ame dešimtmetyje buvo susibūrusi šauni disidentinių pažiūrų komuna vykdavo karštos diskusijos, veikė literatūrinis ratelis, buvo dalijamasi pogrindžio literatūra, dainuojamos liaudies dainos. Nors Vacys buvo užsispyręs ateistas matyt, dėl jaunystėje patirtos pasaulėžiūrinės traumos, bet katalikai juo labiau pasitikėdavo nei kai kuriais savo tikėjimo broliais. Vacys turėjo raktus nuo sportinio ir turistinio inventoriaus sandėlio, ten buvo ir slaptas pogrindžio archyvas. Buvo ten slepiama ir religinė literatūra Vacys niekada neatsakydavo, nors įkliuvus būtų tekę stipriai nukentėti. Tuo tarpu dažnai nutikdavo, kad doram katalikui pasiūlius pogrindžio spaudinį, anas su juo pasielgdavo kaip su karšta bulve.
Sakoma, kad sovietinės sistemos pagrindine atrama buvo ne nomenklatūra, o lojali jai masė, dambos užpildas, prisitaikiusi ir patogiai įsitaisiusi. Taip pat ir su pasipriešinimu jo jėga buvo ne disidentai, o tylūs ir kieti atsparūnai tokie kaip Vacys. Kitas reikalas, kad pastarųjų buvo mažiau ir tada, ir dabar. Ir lieka jų vis mažiau, ir nelabai matyti, kas juos galėtų pakeisti.
Sudiev, Vacy. Atsisveikinimas su tavimi mums, Tavo bičiuliams, turi ir šviesos. Paskutinės tavo dienos buvo sunkios. Baisios ligos kančias padėjo tverti tavo ištikimoji gyvenimo draugė Birutė ir dvyniai sūnūs, o mes galėjome paremti tik malda. Birutės žodžiais, Tu išėjai susitaikęs su Dievu, palydėtas į anapus sakramentais. Todėl sakome amžiną atilsį duok Jam, Viešpatie, ir amžinoji šviesa Jam tešviečia. Tegul ilsisi ramybėje, amen.
Bičiulių vardu Algirdas Patackas
© 2011 XXI amžius
|