| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kauno arkivyskupijoje Kauno )) dekanate Kodėl verkė parapijos katalikai
Vandžiogala. Po beveik 70 metų parapija atgavo bažnyčią, kurią buvo konfiskavusi sovietinė valdžia. Sausio 18 dieną klebonui įteikti teisiniai Švč. Trejybės bažnyčios nuosavybės dokumentai. Šiai progai paminėti sausio 30 dieną įvyko iškilmingas tikinčiųjų įžengimas į bažnyčią, atgailos ir padėkos pamaldos. Prieš dešimtą valandą būrys parapijiečių ir piligrimų būriavosi šventoriuje prie didžiųjų bažnyčios durų. Jau pusmetį Vandžiogaloje klebonaujantis kun. Oskaras Petras Volskis tarė įžanginį žodį, pabrėždamas, kad šis įvykis svarbus moraline ir dvasine prasme, idant teisingai suprastume praeitį, dabartį ir padarytume pasiryžimus ateičiai. Pasak klebono, bedieviška sovietinė valdžia konfiskavo ne tik bažnyčias, tačiau norėjo pavergti ir žmonių širdis, jų ateitį, kontroliuoti mintis, tačiau Apvaizda jiems užkirto kelią. Skambant varpams buvo atvertos bažnyčios durys ir giedant 45-ąją psalmę Dievas mūsų prieglauda ir stiprybė visi įžengė į atgautąją bažnyčią. Pasak klebono, šis įvykis reiškia, kad praeityje ir dabartyje įvykdytas neteisybes ir nuodėmes reikia atitaisyti: bedieviai, užgrobę bažnyčią, šiurkščiai pasikėsino į šventovės sakralumą ir pažeidė tikinčiųjų teises; sovietiniais metais kai kurie vietiniai gyventojai, mokyklos mokytojai, valdžios ir kolūkio vadovai tiesiogiai kenkė ir persekiojo tikinčiuosius, trukdė rūpintis bažnyčios pastatu. Parapija 50 metų turėjo mokėti išpūstus mokesčius už pastato draudimą, tačiau tuometinė valdžia neįdėjo nė cento, nes buvo siekiama sužlugdyti bažnyčią; be to, ne vieną dešimtmetį šioje parapijoje nesutarimai tarp lenkų ir lietuvių pasireikšdavo net bažnyčioje liturgijos metu. Kaltę turi prisiimti abi pusės, tačiau po vietinių žmonių trėmimų ir kolūkių laikais čia atsikrausčius lietuviams prasidėjo diskriminacija vietinių lenkų atžvilgiu. Labiausiai sovietmečiu diskriminacija pasireiškė Vandžiogalos mokykloje. Klebonas apgailestavo, kad nemažai atvykusių į Vandžiogalą dabartinių gyventojų, kurie čia įsikūrė prieš 20, 30 metų ir dar anksčiau, neįsipareigojo šiai šventovei, ir gyvena tarsi bažnyčia neegzistuotų. Ypač sunkus pasirodė atkurtos Nepriklausomybės laikotarpis, kai nebuvo net kam iššluoti šventovės, kai kunigui iki šiol tenka aukoti šv. Ostiją ant surūdijusios lėkštelės. Šventovė daugeliu požiūrių yra apleista. Atsiprašant Dievą už jo garbės įžeidimus, jam pašvęstos šventovės išniekinimus ir apleidimą buvo giedama 50-oji atgailos psalmė, kurios metu klebonas ir parapijiečiai atgailos ženklan atsigulė kryžiumi priešais altorių. Po šio nuolankumo ir atgailos gesto klebonas pakvietė prisikelti ne tik tiesiogine, bet ir dvasine prasme. Buvo trumpai prisiminta Vandžiogalos parapijos istorija, parapijos įsteigimas dar prieš 1631 metus, pirmosios bažnyčios fundatorius Kauno pavieto maršalka Jonas Karolis Rostovskis, 1817 metų bažnyčią sunaikinęs gaisras, antrosios bažnyčios pastatymas 1826 metais ir dabartinė padėtis. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, bažnyčia iki šiol buvo niekieno. 2011 m. sausio 18 dieną po kelių mėnesių pastangų ir teisinių procedūrų, sumokėjus ne vieną tūkstantį litų, parapijos klebonui įteikti bažnyčios nuosavybės dokumentai. Įdomumo dėlei keli faktai: bažnyčios plotas yra 556 kv. m., tūris 3904 kubai. Atkuriamoji vertė 519 000 litų, nusidėvėjimas 70 proc., ilgis 27 m, plotis 16 m. Dėkodami Viešpačiui už bažnyčios atgavimą tikintieji sugiedojo šlovinimo giesmę Tave, Dieve, garbiname. Klebonas kun. O. P. Volskis parapijiečiams pristatė malonėmis garsėjantį Vandžiogalos bažnyčios Kryžių ir Nukryžiuotąjį, kuris šia proga buvo nukeltas žmonių pagerbimui. Jis pasakojo, kad kai praėjusių metų liepą pirmą kartą įėjo į bažnyčią ir pamatė Kryžių, patyrė stiprų vidinį išgyvenimą: jį labai sujaudino ir aplink altorių medinėse grindyse maldininkų keliais ištrintos vagos, liudijančios tikėjimą ir šios šventovės neeilinę praeitį. Deja, per sovietmetį čia buvo beveik sunaikintas maldingumas ir garsas apie Kryžių, kurį puoselėjo praėjusių šimtmečių kartos. Dar gyvena keli patirtų stebuklų ir išgijimų tiesioginiai liudininkai, vietiniai ir apylinkės senbuviai pasakoja apie minias žmonių, plūstančių pasimelsti prie Kryžiaus, išsirikiavusių į eiles nuo altoriaus iki šventoriaus. Kai prieš Antrąjį pasaulinį karą vandžiogališkiai arklių vežimais vyko į Šiluvos atlaidus ir sustojo kažkur prie Raseinių pernakvoti ūkininkų sodybose, tie stebėjosi, kam jie važiuoja į Šiluvą, turėdami tokią stebuklais garsią savo šventovę. Iš praeities laikų yra išlikęs pasakojimas, kad gyvendamas Kaune Adomas Mickevičius vieną vasarą pėsčias atėjo pasimelsti prie Nukryžiuotojo į Vandžiogalos bažnyčią. Kelios dienos prieš iškilmes iš visų altoriaus užkampių buvo surinkti tikinčiųjų už išklausytas maldas dovanoti votai, t. y. padėkos ženklai. Jų rasta 109, seniausias jų pažymėtas 1800 metų data. Dalies votų neliko po paskutinio remonto, vykusio 1967 metais. Votuose atsispindi padėkos už patirtus akių, kojų, rankų išgijimus, išklausytas maldas, už Apvaizdos vedimą, labai daug širdies formos votų, kurie gali reikšti įvairias intencijas. Evangelijos mintimi išgijo dešimt, tačiau padėkojo tik vienas, kitaip sakant, čia išklausytos daugelio maldos, kurios neatsispindi votuose. Po šv. Mišių žmonės galėjo prieiti ir pasimelsti prie Nukryžiuotojo, pamatyti votus. Šventasis Raštas įkvepia viltimi, kad kur buvo pilna nuodėmės, ten dar apstesnė tapo malonė (Rom 5, 20). Vandžiogalos bažnyčios ir jos Kryžiaus paskutiniųjų dešimtmečių istorija liudija įnirtingą blogio puolimą ir pastangas jo šlovę ir atmintį ištrinti iš žmonių širdžių. Popiežiui Benediktui XVI visuotinai leidus Vandžiogalos bažnyčioje kiekvieną mėnesį yra aukojamos šv. Mišios senąja katalikų liturgija, kuriose akcentuojama ir ypatingai iškeliama Kristaus kryžiaus auka. Turime vilties, kad Vandžiogalos šventovė pakils iš pažeminimo ir kad maloningasis Kryžius vėl ims skleistis malonės apstumu. Šv. Mišių metu klebonas paskelbė 2011-uosius metus padėkos už atgautą bažnyčią ir Kryžiaus išaukštinimo metais. Rugsėjo 14-ąją, liturginę Kryžiaus išaukštinimo dieną, Vandžiogalos bažnyčioje vyks neeilinė šventė, kurios metu parapijiečiai prie Kryžiaus pakabins pašventintus padėkos votus, tarp jų ir padėką už atgautą bažnyčią. Ričardas Jankauskas
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |