Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Parapijos istorijos metraštininkas

Bronius VERTELKA

Velykių kaimo gyventojas Stasys Aleliūnas

Prakartėlė prie geradarių Elžbietos ir Marijonos Aleliūnaičių dovanoto Jėzaus Širdies litanijos altorėlio

Stasio Aleliūno tėvo rankomis išpuoselėtas kryžius

Lenta kun. Boleslovui Beinoravičiui atminti

Sausio 13-ąją Velykių Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčioje buvo pritvirtinta atminimo lenta čia dirbusiam kun. Boleslovui Beinoravičiui – daugiau nei prieš pusšimtį metų Lukiškių kalėjime nužudytas dvasininkas įamžintas vietos gyventojo Stasio Aleliūno rūpesčiu.

Neišblėso kunigo atmintis

Apie pusantrų metų Velykiuose dirbęs kun. B. Beinoravičius paliko neįtikėtinai šviesų atminimą parapijiečiams. Tuo metu jam buvo netoli 70 metų, jis mėgo bendrauti su žmonėmis, domėjosi kitų džiaugsmais ir rūpesčiais, būtinai užkalbindavo praeinantį. Paaugliui Stasiui Aleliūnui  visam gyvenimui įstrigo pamokslas apie tai, kaip vaikas, sulaužęs tėvų dovanotą žaislą, gailėjosi jo ir skaudžiai verkė. „Iš kur jis tai žino, juk ir aš, sudaužęs tėvo nupirktą molinę švilpynę, pasikūkčiodamas braukiau ašaras“, – iš nuostabos plėtėsi vaikinuko akys.

Kun. B. Beinoravičiaus tarnystę nutraukė 1950 metų rugsėjo 29 dieną vykę rinkimai. Tikrinant balsuotojų sąrašą pastebėjo, kad nebuvo atėjęs kunigas. Kai jį užsipuolė, kad nebalsavo, jis atšovė: „Nuo užsispyrimo vaistų nėra“. „Ach šitaip – duosime“, – išbildėjo skrebai. Jau kitą dieną kunigą suėmė. Parapijiečiai vylėsi, kad grįš. Vėliau pasiekė žinia, jog lygiai po keturių mėnesių jis mirė nukankintas Lukiškių kalėjime.

Po kruopelytę žinias apie kun. B. Beinoravičių rinko S. Aleliūnas. Apėjo tuos, kurie prisiminė kunigą. Daugiau informacijos gavo apsilankęs Panevėžio vyskupijos kurijoje. Taip pamažu Stasio galvoje brendo noras įamžinti Velykiuose dirbusio dvasininko atminimą. Klausinėjo ir kraštiečių  per vykusią jų šventę. Idėjai pritarė Velykių parapiją aptarnaujantis Miežiškių klebonas kun. Rimantas Visockis. Atminimo lentą iš juodo granito padarė panevėžietis Jonas Grigaliūnas, o raides iškalė jo žmona dailininkė Daiva. Už darbus sumokėjo klebonas.

Kilnumo idėjų sėmėsi iš šeimos

S. Aleliūnas augo gausioje šeimoje. Tėvas priklausė Šaulių sąjungai, giedojo bažnyčios chore, buvo zakristijonas. Nors buvo neramūs laikai, bet atėjus vakarui suklaupusi šeima kalbėdavo poterius. Tėvas buvo baigęs keturis skyrius, mėgo užrašinėti patirtus įdomesnius savo gyvenimo epizodus. Gaila, kad tie užrašai neišliko.

Prie bažnyčios gyveno Stasio tėvo pusseserės Elžbieta ir Marijona Aleliūnaitės, kurios  ne tik tvarkė šventovės aplinką, skalbė bažnytinius rūbus, bet ir buvo giesmininkės. Bažnyčiai jos paaukojo Švč. Mergelės Marijos litanijos ir Jėzaus Širdies litanijos altorėlius. Netoli bažnyčios seserys nupirko 1 hektarą žemės, kad Velykiai turėtų savo  kapines. Šventoriuje palaidota Kairienė,  paaukojusi 1000 litų bažnyčios varpams įsigyti. Parapijoje, miško pakraštyje, yra vieta, kurioje  1964 metų rugsėjo 8 dieną iš mokyklos einantiems vaikams esą pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija. Stebuklingu laikomą žemės lopinėlį neaplenkia piligrimai ir besidomintys žmonės. Iš Maženių kaimo yra kilęs S. Aleliūno vienmetis  kun. Vaclovas Stakėnas (dabar Kybartų altaristas). „Ketinu surinkti visą parapijos istoriją – turėtų būti kaip mokslinis darbas“, – šypsosi velykietis S. Aleliūnas.

Meniškos prigimties ir nagingas sodietis

1934 metais gimęs S. Aleliūnas 7 kilometrus į Miežiškius ir atgal eina pėsčiomis. Iš miško dažniausiai tuščiomis negrįžta: įdomesnę šaknį ar šaką tempia namo. Miškas jam – vos ne  gimtieji namai, jame nepasiklystų. Stasys medžioja jau per 50 metų, yra išvaikščiojęs Labanoro girią, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Rokiškio rajonų miškus. Dabar, kai pailso kojos, rūpinasi, kad nebadautų žvėrys, netrūktų jiems pašarų.

Stasys daug metų fotografuoja. Vaizdams įamžinti naudoja tik juostinį fotoaparatą.  Buvo surengęs fotografijų ir medžioklės trofėjų parodą Velykiuose.

S. Aleliūnas – patyręs bitininkas, turi 30 avilių. O būdamas jaunesnis mėgo sklandyti, ore išbuvo apie 100 valandų.

Truputį ragavęs mokslų Kauno politechnikume, baigęs Vabalninko žemės ūkio technikumą Stasys dirbo vairuotoju, mechaniku. 1956 metais jis atvežė vagoną plytų nebaigtai statyti Švenčionėlių bažnyčiai. Stasys iš metalo laužo surinko ne vieną traktoriuką. Pats važinėja ekonomišku, vieno cilindro varikliu, į kurio baką  įpylus 5 litrus benzino pakanka visai dienai ūkiškuose darbuose. Yra pasidaręs žemei įdirbti reikalingų padargų.

Velykiai, Panevėžio rajonas
Autoriaus nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“