Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Keli paliudijimai apie kunigo veiklą Vilniuje

Kun. Jono Kastyčio Matulionio SJ 80-mečiui

Mykolas USONIS

Kun. Jonas Kastytis Matulionis Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Kunigui Jonui Kastyčiui Matulioniui SJ vasario 10 dieną sukako 80 metų. Noriu papasakoti keletą bendravimo su šiuo kunigu momentų.

J. K. Matulionį pamačiau (o tiksliau – išgirdau dainuojantį) 1957 metų vasarą. Tada Vilniuje vyko I respublikinis jaunimo festivalis (beje, jis tapo ir paskutiniuoju…), kurio plačioje programoje įvyko ir jaunųjų vokalistų konkursas, pasibaigęs Kastyčio pergale. Patekau ir į baigiamąjį laureatų koncertą, kuriame ryškiausiai blykstelėjo Kastyčio talentas. Tiksliai nepamenu, ką tąsyk Jis dainavo, bet atsimenu, kaip ne kartą be pastangų ar įtampos pademonstravo viršutinę do (visų tenorų siekiamybė!) su ilgiausia fermata, tyriausiu sidabrinio varpelio tembru. Toks dainavimas, suprantama, sukėlė didžiules ovacijas Konservatorijos didžiojoje salėje ir vertė Kastytį lyginti su legendiniu Enrike Karuzo – tokią nuomonę girdėjau ne kartą ir ne iš vieno vokalą išmanančio klausytojo. Skaudu darosi suvokiant, kokį talentą okupantai sužlugdė (deja, ne tik šį…) Visai tikėtina, kad šis ir panašūs faktai nebuvo įtraukti į sovietų okupacijos Lietuvai padarytos žalos apskaičiavimą.

Mane su J. K. Matulioniu suartino muzika, dainavimas VU akademiniame chore, kurio ryškiausiu solistu jis buvo studijų metais (dabar drąsiai galiu teigti, kad ir per visą choro 70-mečio istoriją). Šiame chore mūsų keliai prasilenkė (Kastytis VU baigė 1955 metais, o aš pradėjau studijas 1956 metais), bet akademiniame chore, kurio vadovu net 30 metų buvo šviesaus atminimo Pranas Sližys, Kastyčio dainavimas buvo ilgai ir pelnytai prisimenamas. Čia pravartu priminti, kad Pr. Sližys yra sukūręs daug giesmių kun. J. K. Matulionio eilėms; saugumo sumetimais eilių autoriaus pavardė nebuvo nurodoma ligi pat Pr. Sližio kūrybos rinkinio „Mišios. Giesmės. Dainos“ išleidimo 1995 metais.

Natūralu, kad rengiant VU akademinio choro 50-mečio paminėjimo koncerto (1990 m. lapkritį) programą, tuometinis choro meno vadovas R. Zdanavičius su choro veteranais sutarė, kad reikia pasikviesti į talką buvusį choro solistą, tuometinį Katedros kunigą J. K. Matulionį. Mudu su R. Zdanavičium apsilankėme Katedros zakristijoje, išdėstėm kunigui reikalą ir netrukus gavome sutikimą, kad kunigas koncerte giedos su choru C. Franko giesmę „Panis angelicus“ (Angelų duona). Ir choristai, ir klausytojai ilgai plojo kunigui už suteiktą neeilinį malonumą. Jo balsas šioje giesmėje skambėjo puikiai ir galima tik apgailestauti, kad dėl sunkių tuometinių finansinių sąlygų koncertas nebuvo įrašytas.

Kun. J. K. Matulioniui dirbant Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje galima buvo išgirsti jo balsą. Beje, kunigas apie tai ne kartą prisimindavo: girdi, „parėkaudavau…“ Sveikatai pablogėjus, kunigas ilgoką laiką (ir vis toje pat klausykloje) klausė tikinčiųjų išpažinčių. Tokių nuolatinių Jo globotinių buvo susidaręs gana nemažas pulkelis. Įdomu, kad ir po šv. Mišių prie Jo, tebesėdinčio klausykloje, visuomet būdavo ne vienas, norintis vienu ar kitu reikalu su kunigėliu pasitarti, kuo nors pasidžiaugti ar pasiguosti. Ir šiame „poste“ kunigas nenutraukė ryšių su muzika – Jis buvo visų Šv. Kazimiero bažnyčioje vykusių koncertų (religinės muzikos ir susikaupimo valandos po sekmadienių šv. Mišių) ištikimiausias ir dažnai vienintelis klausytojas kunigas. Visi, kurie domėjosi jo nuomone apie koncertą ar atlikėjus, išgirsdavo kvalifikuotą ir taktišką įvertinimą.

Kol sveikata leido, kunigas dirbo ir kitą kunigo darbą: krikštijo naujagimius, teikė santuokos sakramentus, lankė sunkius ligonius (vis primindavo: kai bus reikalas, nesivaržydami skambinkite man nors ir vidurnakty), klausė jų paskutines išpažintis, lydėjo mirusiuosius į amžinojo poilsio vietas, tad Jo balsas yra daugybę kartų aidėjęs daugelyje Vilniaus kapinių (o gal ir ne tik Vilniaus?)

Bet apie visa tai geriausiai žino tik Jis pats.

Nuoširdžiausiai sveikinu Jus neeilinio gimtadienio proga, linkėdamas, kad Dievui padedant ir toliau stoiškai atlaikytumėt visus Jums tenkančius išbandymus, kad su Jumis bendraujantys žmonės ir toliau Jus matytų kupiną optimizmo ir gyvenimo džiaugsmo.

*   *   *

„XXI amžiaus“ redakcijos kolektyvas irgi prisideda prie šių sveikinimų kun. Jonui Kastyčiui Matulioniui SJ jo 80-mečio proga.

© 2011 „XXI amžius“