Atmintis
Eik, eik, tik nepamesk Pareigos raktų!
Marija MACIJAUSKIENĖ
|
Justinas Marcinkevičius. 1980 m.
Ričardo ŠAKNIO fotokopijos
|
1949-ųjų rudenį 50 jaunų žmonių iš kaimų, iš palaukių, iš nedidelių miestelių peržengėme Vilniaus universiteto Istorijos-filosofijos fakulteto slenkstį. Buvome pasiryžę neleisti mūsų turtingos kalbos ir Lietuvos iš pasaulio žemėlapio ištrinti. Atsinešėme iš tėvų namų pareigą ir meilę, pagarbą ir ištikimybę ir tai padėjo siekti tikslo. Tame studentų būryje buvo vaikinas, su peleninio atspalvio plaukų sruoga, užkritusia ant aukštos kaktos, šviesos pripiltomis spindinčiomis akimis, milo švarkeliu. Tai buvo Justinas Marcinkevičius. Per pirmąją rusų kalbos paskaitą (dėstytoja, regis, Volčkova) susipažinome vieni su kitais. Kiekvienas atsistodavo ir prisistatydavo. Staiga iš galo auditorijos išgirdom storoką, dusloką balsą: Ja, Justinas Marcinkevičius, buduščij poet. Nustėrę atsigręžėm. Tokia drąsa! Bet tada mes gerai nemokėjom rusų kalbos ir tikriausiai jis norėjo pasakyti, kad nori tapti poetu. Justinas buvo ir tada, ir visą gyvenimą labai kuklus.
|
Skaitykla
Knyga apie Anykščių dvasios saugotojus
Vytautas Bagdonas
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyrius išleido knygą apie žymius Anykščių krašto rašytojus, publicistus, žurnalistus, pirmuosius Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatus, Anykščių rajono garbės piliečius Mildą Telksnytę ir Vygandą Račkaitį. Šie anykštėnai, ilgus dešimtmečius dirbantys kūrybinį darbą, tikrai verti Anykščių dvasios saugotojų vardo būtent taip pavadino knygą jos sudarytojai.
|
Skaitykla
Preliudija Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejui
Ona Mažeikienė
|
Faksimilinis K. Donelaičio
Metų leidimas
|
Vasario 11 dieną LDK valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje vyko žymaus Kauno bukinisto Vidmanto Staniulio iniciatyva parengto ir jo knygyno išleisto Kristijono Donelaičio Metų faksimilinio leidimo sutiktuvės. Leisti Metus V. Staniulis sumanė atkūrus XXVII knygos mėgėjų draugiją, bet išleido tik 2010 metų pabaigoje ir skyrė poeto K. Donelaičio 230-ųjų ir leidėjo L. Rėzos 170-ųjų mirties metinių sukaktims. Seimas 2014 metus paskelbė Donelaičio metais. Tada Lietuva minės grožinės literatūros pradininko 300 metų gimtadienį ir jo kūrybą. Faksimilinis K. Donelaičio Metų leidimas tarsi pirmoji kregždė, primenanti sodria kalba parašytus ir gotikiniu šriftu išleistus bei išverstus į vokiečių kalbą Metus.
|