|
Kad paliestų Dievo Gailestingumas...
Pranciškus ŽUKAUSKAS
Po slogios ir mus klaidinusios sovietmečio nakties daugelio širdys tebėra dvasiškai sužvarbusios. Tai rodo nugirstas pasakymas: Ir vėl tampys kažkokį paveikslą po visą Lietuvą!.. Argi nuo to mes tapsime gailestingesni? Gal ir nesigirdėtų panašių pasakymų, tiksliau, išsišokimų, jeigu būtų suvokiama stebuklingojo Dievo Gailestingumo paveikslo atsiradimo istorija, jo prasmė. Tad vertėtų kiekvienam iš mūsų dar kartą perskaityti sausio 14 dienos XXI amžiuje išspausdintą kardinolo Audrio Juozo Bačkio specialų laišką-paaiškinimą Dieviškojo Gailestingumo malonė įveikia nuodėmę ir blogį, suramina sielas. Pravartu turėti ir kunigo Jono Burkaus knygelę Pasitikiu, pagal kurią patogu melstis, kad protu ir širdimi suvoktume Dieviškąjį Gailestingumą. Žvelgiant į Gailestingąją Jėzaus Širdį būtina pažvelgti ir į savo paties širdį, t. y. kokia toji manoji širdis: ar ji bent maža dalele panaši į Gailestingąją Jėzaus širdį?..
Biologiniu požiūriu žmogaus širdis yra gana sudėtingas ir bene svarbiausias žmogaus kūno organas. Tačiau net ir žymiausi pasaulio kardiologai dar nėra pilnai įsigilinę į šį žmogaus organą, dar nėra atskleidę visų žmogaus širdies veikimo paslapčių. O ką ir kalbėti apie žmogaus dvasią?.. Antai Šventajame Rašte širdis paminima net 977 kartus. Jau Senajame Testamente parodoma, kaip širdis atskleidžia žmogaus asmenybę, jo jausmus: džiaugsmą (Įst 28, 47; Jb 29, 13 ), rūpestį (1 Sam 9, 20; Iz 65, 14; Jer 4, 19), drąsą (2 Kr 17, 6 ) ir t. t. Širdyje glūdi visos žmogaus asmens paslaptys. Kai nustojame tikėti, žmogus širdis surambėja (Iš 4, 21; 9, 7; Iz 29, 13; Jer 11, 20). Žmogaus širdis taip pat gali sugrįžti prie Dievo veikiant Šventajai Dvasiai (Ez 11, 19; 18, 31; 36, 26-28; JI 2, 12-13).
Naujajame Testamente toliau kalbama apie žmogaus širdį ir dvasią. Antai Marija svarsto savo sūnaus Jėzaus reikalus, pradedant angelo Gabrieliaus apreiškimu, Jėzaus užgimimu, protavimu bei Jo atradimu šventykloje, kai jis, dar būdamas mažas vaikas, rimtai kalbasi su mokytais žydų šventyklos vyrais.
Taigi, tiek Senajame, tiek ir Naujajame Testamente apstu pavyzdžių apie širdies paslaptis. Todėl šiais Dievo Gailestingumo metais reikia studijuoti Šventąjį Raštą, pasikartoti Dešimtį Dievo įsakymų ir jų laikytis kasdieniame gyvenime. Tai yra pagrindinis ir svarbiausias kataliko vadovas. Nors buvo bandyta šį katalikų Dekalogą paversti vadinamuoju moraliniu komunizmo statytojų kodeksu, tačiau šis nesusipratimas žmonių širdyse neprigijo. Kaip liaudis sako, išėjo šnipštas... Liko tik tie mums Dievo duoti Dešimt Dievo įsakymų, kuriais katalikai vadovaujasi iki šių dienų. Tai rodo, kad visa tai, kas ne iš Dievo Širdies atmetama, o kas iš Dievo priimama. Nesilaikant Dešimties Dievo įsakymų ir jais nesivadovaujant kasdieniniame gyvenime neįmanoma pajusti ir Dievo Gailestingosios širdies malonės.
Lietuvos vyskupams paskelbus šiuos metus Dievo Gailestingumo metais reikėtų ne piktintis po visą Lietuvą iškilmingoje tikinčiųjų procesijoje nešamu Dievo Gailestingumo paveikslu su užrašu Jėzau, pasitikiu Tavimi, o šio paveikslo kopiją turėti savo namuose, prie jo melstis, prašant Gailestingosios Jėzaus Širdies meilės savo artimui, mums patiems ir mus supančiai gamtai.
Tegul mūsų namuose kabantis Gailestingosios Jėzaus Širdies paveikslas su užrašu Jėzau, pasitikiu Tavimi būna kasdienis atodūsis mūsų gyvenimo darbuose, rūpesčiuose, ligoje ir kančioje...
© 2011 XXI amžius
|