|
Gyvenamoji aplinka ar gamta?
Negera, nepatogu, nejauku, kai gražiame gamtos kampelyje po nevalyvų iškylautojų pasisvečiavimo aptinkame šiukšlių, maisto atliekų, laužo liekanų, aplaužytų želdinių. Apie tą vietelę, paverstą gyvenamąja aplinka, savaime susidaro slogus įspūdis, kitąkart čia apsilankyti nebesinori.
Iš kur ir kada radosi žodžių gyvenamoji aplinka darinys, vargu ar kas beprisimena, tačiau jis taip paplito ir prigijo mūsų žodyne, kad baigia išstumti žodį gamta. Jei rimčiau pažvelgsime į žodžius kaip reiškinį, pamatysime, kad iš tikrųjų gamtos mažėja, o gyvenamosios aplinkos daugėja daugėja gamtos sąskaita. Miestuose vietoj žalių plotų ar želdinių randasi dangoraižiai, užmiestyje gražiausiose vietose statydinamos pilaitės su pagalbiniais pastatais pramogoms ir tvoromis bei užrašais privati valda, prie kurių ir prisiartinti baugu, nes kitas užrašas gąsdina piktu šunimi. Kaimiška aplinka taip pat pasikeitė neatpažįstamai: kur buvo gojeliai ar augo medžių grupės, ten dirbamų laukų didžiuliai plotai, kur kažkada buvo dirbama žemė, ją apleidus, veši šabakštynai.
Atrodytų, jei žmogus yra gamtos dalis, jie susieti betarpiškais, nenutraukiamais saitais. Valstybė gamtai turėtų skirti ypatingą dėmesį, rūpestį gamta turėtų laikyti išskirtiniu, ypatingo dėmesio vertu reikalu, gal turėtų būti ir institucija, pavadinta Gamtos ministerija. Tačiau kai valstybei berūpi gyvenamoji aplinka arba aplinka, kaip bereikšmis, abstraktus ar vien apčiuopimą naudą duodantis darinys, Lietuvoje įsteigta Aplinkos ministerija. Kuo ši ministerija užsiima, kokia jos priedermė pagal priskirtas funkcijas, žinoma, čia neaprašysi, tačiau viena aišku ji rūpinasi ne gamta, o kažkokia aplinka. Jei būtų kitaip, Lietuva nebūtų prišiukšlinta pilaitėmis, privačiomis valdomis gamtos sąskaita.
Tarsi kovojama su gamtos tarša, tačiau ir pastangos nepakankamos, ir naujų šiukšlintojų vis daugėja, todėl tarša nemažėja. Gyvenamosios aplinkos turtuoliams daugėja gamtos sąskaita, todėl jie patys prilygintini valstybės šiukšlėms. O įstatymus leidžiančioji valdžia Seimas imasi tokius šiukšlynus plėsti. Antai paistalais apie Bažnyčios neleistiną kišimąsi į politiką jau pagarsėjusi Seimo narė Dalia Kuodytė ir socialdemokratu save įvardijantis milijonierius Bronius Bradauskas pateikė Seimui Lietuvos gamtą laidojantį teisės aktą. Ir Seimas, ko gero, jį svarstys skubos tvarka, nes gamta nebereikalinga reikalinga gyvenamoji aplinka. Kai kam!
Visuomenė tikrai nenužmogėjo, kad jai neberūpėtų gamta, o tik panosė, savas kiemas. Todėl netenka abejoti, kad sugebės pasipriešinti šiukšlintojų kėslams, o per būsimus rinkimus pasistengs nušluoti nuo patogių laktų aplinkos sergėtojus, gamtos teršėjus.
Algimantas Zolubas
Vilnius
© 2011 XXI amžius
|