Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Keistos koalicijos – grėsmė valstybei

Linas ŠALNA

Daugiausia rinkėjų balsų ir mandatų per sekmadienį vykusius savivaldos rinkimus gavo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Ji gavo 328 mandatus vietoj buvusių 302. TS-LKD derlius – 249 mandatai vietoj 354 mandatų. Taigi LSDP papildomai gavo 26 mandatus, o TS-LKD prarado 105 mandatus. Galima tvirtinti, jog LSDP mandatų prieaugis, kuris tesudaro 8 proc., iš tiesų nėra šokiruojančiai didelis. Tuo tarpu TS-LKD prarado 30 proc. mandatų, todėl rinkimus pavadinti laimėjimu gali tik tas, kuris laukė dar didesnio pralaimėjimo. Panašią tendenciją matome ir palyginę balsuotojų skaičiaus dinamiką. 2007 metais už LSDP balsavo 174289 rinkėjai, dabar – 181428 (prieaugis 4 proc.), už TS-LKD tada balsavo 237751, dabar 163042, t. y. 75 tūkst. mažiau (sumažėjimas 31 proc.).

Palankiausi TS-LKD rinkimų rezultatai yra Pasvalio r. (už juos balsavo 45,4 proc. rinkėjų –13 vietų ir jie vieni sudaro daugumą), Radviliškyje (42 proc. – 12 vietų iš 25), Lazdijuose (34 proc.), Molėtuose (32.5 proc.), Alytaus r. (30 proc.), Palangoje (25,5 proc.), Šilalės r. (23,5 proc., nors tik antra vieta; pirma vieta TT – 25 proc.), Panevėžyje (23 proc.). Kaune, kuriame, kaip buvo kalbama, „triuškinamai“ laimėjo konservatoriai, TS-LKD gavo tik 21 proc. balsų ir laimėjo 12 vietų (vietoj buvusių 17) ir prarado galimybę toliau vadovauti miestui. Nemažai balsų TS-LKD gavo Skuode (22,5 proc.), Anykščių r. (22 proc.) ir Kretingoje (20 proc.). Vilniuje TS-LKD gavo tik trečią vietą  – 14 proc., 10 vietų ir prarado mero postą. Vilnius praras lietuviškąsias pozicijas – antrąją vietą po Zuoko laimėjo lenkų ir rusų atstovai. Taigi sostinėje padėtis taps panaši į Vilniaus rajono padėtį, kur daugybėje mokyklų pamokos dėstomos ne lietuvių kalba. Didelis smūgis konservatoriams teko Neringos savivaldybėje, kurioje anksčiau visus rinkimus (savivaldybių tarybų ar Seimo) jie laimėdavo, o šį kartą triuškinamai laimėjo vadinamieji socdemai – net jų vadas ambasadorius Maskvoje Antanas Vinkus žada palikti postą ir pereiti į Neringos tarybą. TS-LKD atiteko tik viena vieta (4,3 proc.).

Didžiausias šių rinkimų anekdotas – į Kauno tarybą buvo išrinktas TS-LKD narys Česlovas Paulauskas – jis išvakarėse buvo sugautas girtas, su ginklu automobilyje. Tačiau nepaisant to rinkėjai jį išrinko į Kauno tarybą, beje, kaip ir anksčiau perpildytą socdemais. Vadinasi, rinkėjai yra iš anksto apsisprendę už „savo“ partiją, pasiduoda bendrai euforijai ir renka tuos pačius pagal partijose sudarytą sąrašų eiliškumą. Tiesa, šį konservatorių-krikdemą žiauriai nubausti pažadėjo partijos pirmininkas premjeras A. Kubilius. Kaip ten bus – paaiškės. Gal jis bus pasirinktas kaip auka ir išmestas iš partijos, nes toks variantas nelabai pakenks konservatorių pozicijoje savivaldybės taryboje – ten vis viena „šeimininkauja“ socdemai.

Vieni apžvalgininkai džiaugiasi, kad rinkėjai parodė prielankumą partinei sistemai (Antanas Kulakauskas), kiti – kad nepriklausomi kandidatai atitraukė kairiųjų rinkėjus (Lauras Bielinis). Ir visų partijų vadai kartoja: „laimėjo mano partija“. Kaip ir Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, savo partijos pasirodymą savivaldos rinkimuose įvertinęs kaip laimėjimą – valstiečiai liaudininkai, gavę 148 mandatus, pirmi yra septyniose savivaldybėse. Anot partijos vadovo, valstiečiai liaudininkai dirba su visais: ir su konservatoriais, ir socialdemokratais, ir visais tais, „kurie mato žmonių interesus kaip pagrindinius“.

Po rinkimų prasideda keisčiausių „koalicijų“ dėlionės – socdemai su konservatoriais, konservatoriai su paksininkais, liberalai su valstiečiais. O Vilniuje jau yra net trys pretendentai į sostinės mero postą: A. Kubilius siūlo R. Alekną, lenkai – savo kandidatą, A. Zuoko koalicija – A. Zuoką. Gerai, kad savo pretenzijų tapti Vilniaus meru atsisakė V. Uspaskichas, nusprendęs toliau sėdėti europarlamentaro kėdėje. Kaune „triuškinamai“ laimėję konservatoriai prarado galimybę sudaryti savo valdančią koaliciją – ankstesnėje koalicijoje juos rėmę paksininkai perėjo į milijonieriaus V. Matijošaičio, liberalcentristų ir darbiečių kuriamą koaliciją. Aišku, tai visiškas TS-LKD pralaimėjimas Kaune, o gal ir tam tikra nuobauda. Apskritai įprotis kurti jokių ideologinių ribų nepaisančias koalicijas įsišaknijo – kaip ir atskirų politikų perbėgimai iš partijos į partiją. Tokia politika negali būti pripažinta nei moralia, nei priimtina politikus išrinkusiems rinkėjams. Matyti, kad Lietuvoje tikrų partijų nebėra, nes nebėra jas formuojančių ideologijų, todėl prieš rinkimus nieko nepasakę apie koalicijų sudarymo galimybes, po rinkimų jas sudėsto iš bet kokių pakraipų partijų. Gal taip yra todėl, kad rinkėjai abejingai stebi, ką po rinkimų veikia jų išrinkti „politikai“.

Blogiau yra tai, kas gali nutikti: opozicija žūtbūt stengsis pakeisti centro dešiniųjų Vyriausybę ne tik versdami atsistatydinti ar reikšdami interpeliacijas kai kuriems ministrams – D. Kreiviui, A. Sekmokui, A. Kazlauskui, bet ir siekdami Prezidentei pakišti mintį, kad „susikompromitavusią“ Vyriausybę reikia pakeisti nauja koalicija. Šiuo žingsniu bus siekiama ne tik paimti valdžią į savo rankas, bet, kas yra dar pavojingiau, pakreipti Vyriausybės priimtą energetinio nepriklausomumo politiką. Todėl taip įkyriai puolamas ministras A. Sekmokas, ieškantis būdų iškovoti energetinę nepriklausomybę. Taip pat gali būti siekiama išjungti Lietuvą iš kai kurių ES šalių organizuojamos naujosios energetinės politikos, siekiant atsikratyti Rusijos energetinės politikos, surišančios rankas ES šalims, o ypač Lietuvai. Šiuo atveju opozicija ir kai kurie jos nariai, net to neįtardami, daro juodą darbą Lietuvai. Tiesioginė Rusijos (karinė) okupacija šiuo metu yra negalima, tad prokomunistinė (proimperinė) opozicija Lietuvoje sutelkia visas jėgas pakirsti Lietuvos energetinės nepriklausomybės programą. Šiai prokomunistinei proimperinei opozicijai priklauso ne tik A. Paleckio Socialistinis frontas, visas savo politines akcijas derinantis su Rusijos komunistinėmis  ir imperinėmis jėgomis, bet ir kai kurių „partijų“ vadai ar atstovai Seime. Reikia aiškiai pasakyti, kad dabartinė Vyriausybė elgėsi neatsakingai, skurdindama tautą. Dėl to išaugo nedarbas, nukentėjo verslas, ekonomika patyrė nuosmukį, išaugo valstybės skola, padidėjo emigracijos mastai. Žinoma, kilo didžiulis nepasitenkinimas. Ir veltui TS-LKD džiūgauja savo tariama pergale – tai yra pralaimėjimas, kuris dar labiau sustiprina kairiąsias jėgas ir stumia Lietuvą Rusijos link. Ir tas pralaimėjimas nėra inspiruotas žiniasklaidos, kaip mano kai kurie Lietuvai nusipelnę politikai – į tokią padėtį atvedė netoliaregiška ir visiškai tautos balso nesiklausanti partijos vadovybė. Jungtinė TS-LKD partija prarado daugiau nei 100 vietų savivaldybių tarybose ir be jokių principų sudarinės keisčiausias koalicijas. Žinoma, svarbiausia taps Liberalų ir centro sąjungos pozicija – jie diktuos sąlygas konservatoriams. Nors keistos koalicijos buvo sudarinėjamos ir anksčiau – toks yra Lietuvos partijų, taip pat ir dešiniųjų, politinis „įdirbis“ (jau nekalbant apie partijų narių perbėginėjimą). Todėl gal ir būtų geriau, kaip siūlė A. Butkevičius, A. Kubiliui „pasitikrinti“ pasitikėjimą Seime, bet tą daryti reikėjo anksčiau, tada nebūtų tiek daug praradusi ir ši partija, pritraukianti patriotiškai nusiteikusius rinkėjus, ir visa Lietuva. Ekonominis diktatas, ekonomikos dėsnių nepaisymas, tautinės ideologijos atmetimas – visa tai ne tik atstumia patriotiškai nusiteikusius rinkėjus, bet ir silpnina valstybę ir tautą. Laimei, opozicija (vadinamieji socialdemokratai ir „tvarkiečiai“) negalėjo savo plano pilnai įvykdyti žaibiškai, nors tokia galimybė tikrai buvo – tik atsidavę ir TS-LKD ištikimi rinkėjai išgelbėjo nuo visiško kracho.

Kai premjeras likus dienai iki rinkimų sako, kad savivaldos rinkimai įtakos centrinei valdžiai neturi, o po rinkimų jau kalba, kad rinkimai parodė, jog rinkėjai nori tęsti ankstesnę politiką, tai yra veidmainiavimas. „Tai (rinkimų rezultatai) sustiprina mūsų tikėjimą, kad tai, ką darėme, rinkėjai supranta. Esame rinkėjams nuoširdžiai dėkingi, tai reiškia, kad ta politika turi būti tęsiama – skaidrumo, finansų stabilumo, permainų, kur jos būtinos. Mūsų siekis kurti ilgalaikę modernios ir gebančios globaliai konkuruoti Lietuvos ateitį ir šiuose rinkimuose rinkėjų buvo patvirtintas“, – teigė su rinkimų rezultatais susipažinęs premjeras. Bet juk yra priešingai. Vienareikšmiai įvyko skaudus pralaimėjimas, kurio negalima neįžvelgti ir kuris turės sunkių pasekmių ateičiai. Antroji vieta rinkimuose išties yra trečioji: didžiuosiuose miestuose, tarp jų sostinėje ir buvusioje laikinojoje sostinėje, padėtis ypač sudėtinga, o daugelyje rajonų – nepavydėtina. Net ir tose savivaldybėse, kuriose TS turi pirmą ar antrą vietą pagal mandatų skaičių, teks daryti „beviltiškas“ koalicijas, kuriose bus išduoti dešiniųjų principai ir ideologija. Ir prie šio pralaimėjimo ir grėsmės valstybei prisidėjo pragaištinga politika, kuri kažkodėl buvo pavadinta „valstybės gelbėjimu nuo bankroto“, nuteikusi prieš save ir prieš dešiniąją politiką.

Opozicijai to ir tereikėjo. „Strekoza“ planas nauja forma tęsiamas – ir žymiai sėkmingiau nei prieš šešerius metus...

P. S. Beje, visose savivaldybėse, kuriose rinkimų rezultatai palankūs TS-LKD (išskyrus Alytaus r. ir Skuodą), sėkmingai platinamas „XXI amžius“. Nors laikraštis ne visada pritaria TS-LKD vykdomai politikai, dėl kurios  auga bedarbystė, žlugdomas verslas ir didėja emigracija, tačiau laikydamasis patriotinių nuostatų prisideda prie dešiniųjų elektorato stiprinimo.\

© 2011 „XXI amžius“