Minėsime Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-ąsias mirties metines
Balandžio 10 dieną minėsime Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-ąsias mirties metines (1875 09 221911 04 10). Net ir praėjus šimtmečiui, M. K. Čiurlionio fenomenas nepaliauja stebinti, šio menininko portretas tebėra mįslingas dviem tarpusavyje konkuruojančiais jo talento profiliais. Tai kompozitorius, lietuvių muzikos klasikas, kurio sukomponuotas garsų pasaulis iki šiol skleidžia kultūrinį XX a. pradžios aromatą ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Vokietijos ar Rusijos. Kita jo sielos pusė dailininko genijus, mistiškais simboliais išsiliejęs drobėse...
|
M. K. Čiurlionio paveikslai žėri genijaus didybe
|
M. K. Čiurlionis (1875-1911). Auka
|
Yra daiktai, kuriuos mato visi žmonės, ir yra dalykai, kuriuos regintieji vadinami genijais. Didysis lietuvių dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis keistai blizgančiomis genijaus akimis regėjo gyvenimo gelmes ir viršukalnes, pasaulio pradžią ir jo pabaigą, ramybės ir tylumos paslaptį. Savo regėjimus jis paliko mums trijuose šimtuose paveikslų. Sustokime prie jų ir pamąstykime. Jo paveikslai pilni muzikos ir poezijos. Saulės ir tragizmo. Spalvų ir filosofijos. Poetinis-filosofinis turinys tapybine-muzikine forma. Jo paveikslai turi keturis matavimus: ilgį, plotį, gelmę ir dinamiką. Jis piešė būties kategorijas, kurios prieinamos tik abstrakčiam mąstymui. Gamta kosmos gėris ir blogis. Jausmo logika, ne proto jo paveiksluose. Pagrindinė M. K. Čiurlionio kūrybos tema yra gėrio ir blogio kova ir galutinė gėrio pergalė. Įvairiais pavidalais ši tema kartojasi jo paveiksluose. Saulė jam yra didžioji šviesos ir gyvybės versmė, tamsos ir šalčio nugalėtoja, gėrio simbolis.
|