| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Ukrainos katalikų vadovo uždaviniai Mindaugas BUIKA
Šventojo Tėvo sveikinimas naujajam ganytojui Popiežius Benediktas XVI pasveikino naująjį Ukrainos Rytų Katalikų (Unitų) Bažnyčios vadovą Kijevo ir Haličo didįjį arkivyskupą Sviatoslavą Ševčiuką, palinkėdamas likti ištikimybėje su Roma, dėl kurios kentėjo tiek daug ukrainiečių katalikų. Po kovo 27 dieną Kijevo Išganytojo Prisikėlimo unitų katedroje vykusios iškilmingos intronizacijos naujasis Ukrainos katalikų vyriausias ganytojas su grupe vyskupų, kunigų ir tikinčiųjų pasauliečių buvo atvykęs į Romą susitikti su Šventuoju Tėvu. Kovo 30 dieną bendrojoje audiencijoje dalyvavusią ukrainiečių delegaciją Popiežius pasveikino jų gimtąja kalba, užtikrindamas nuolatinį artumą maldoje, kad Švč. Trejybė suteiktų gausių malonių mylimai ukrainiečių tautai, sutvirtindamas ją taikoje ir darnoje. Kreipdamasis į 40-metį arkivyskupą S. Ševčiuką, kuris Lvove vykusiame Ukrainiečių Katalikų Bažnyčios sinode buvo išrinktas kovo 23 dieną, Benediktas XVI kalbėjo: Viešpats tave pašaukė tarnauti ir vadovauti šiai kilniajai Bažnyčiai daliai tos tautos, kuri daugiau kaip prieš tūkstantį metų Kijeve priėmė krikštą. Esu tikras, kad Šventosios Dvasios įkvepiamas tu vadovausi šiai Bažnyčiai, vesi ją tikėjimo keliu, suderindamas su tradicija ir dvasingumu, bendrystėje su Petro sostu, kuris yra regimas ženklas vienybės, dėl kurios tiek daug Bažnyčios vaikų paaukojo gyvybę. Savo trumpoje kalboje Šventasis Tėvas su pagarba paminėjo neseniai dėl sveikatos atsistatydinusį 78-metį Kijevo ir Haličo didįjį arkivyskupą emeritą kardinolą Liubomyrą Husarą ir meldė Dievo palaiminimo ir Švč. Mergelės Marijos globos visiems ukrainiečių katalikų vyskupams, kunigams, moterų ir vyrų vienuolijų nariams bei tikintiesiems. Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčia susikūrė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1596 metais Breste sudarytos bažnytinės unijos pagrindu. Dalis vietos stačiatikių vyskupų ir tikinčiųjų prisijungė prie Katalikų Bažnyčios, išlaikydami savo bizantiškąją liturgiją ir tradiciją bei sinodinę autonomiją. Per daugiau kaip keturių šimtmečių istoriją ukrainiečiai katalikai patyrė daugybę išbandymų, kentėjimų ir persekiojimų, kulminaciją pasiekusių sovietinio komunizmo laikotarpiu. 1948 metais Sovietų Sąjungos diktatoriaus Stalino nurodymu Ukrainiečių Katalikų Bažnyčia buvo sujungta su Maskvos stačiatikių patriarchatu, daugelis jos ganytojų ir aktyvių tikinčiųjų represuota, uždaryta į lagerius ar tiesiog nužudyta. Ukrainos katalikai, galėję veikti tik pogrindyje ir emigracijoje, atgavo laisvę ir teisinį pripažinimą tik 1989 metais. Jauniausias hierarchas 2001metais lankydamasis Ukrainoje popiežius Jonas Paulius II kelias dešimtis sovietmečiu kankinystę patyrusių Ukrainiečių Bažnyčios narių vyskupų, kunigų, vienuolių ir pasauliečių paskelbė Bažnyčios palaimintaisiais. Šiuo metu Ukrainos Unitų Bažnyčia turi apie 5 milijonus tikinčiųjų ir yra didžiausia iš 22 vienybėje su Roma esančių Rytų krikščionių Bažnyčių. (Antroje vietoje pagal dydį yra Indijos Sirų Malabarų Bažnyčia (4 milijonai katalikų) ir trečioje Libano Maronitų Bažnyčia (apie 3 milijonai tikinčiųjų).) Ukrainiečių katalikų sielovadoje darbuojasi daugiau kaip trys tūkstančiai kunigų ir per keturias dešimtis vyskupų. Pačioje Ukrainoje veikia 12 unitų vyskupijų, o užsienyje (daugiausia Kanadoje ir Jungtinėse Valstijose) net 17. Būtent šie ganytojai, praėjus pusantro mėnesio po kardinolo L. Husaro atsistatydinimo, rinkosi į tradicinį unitų centrą Lvovo mieste, Vakarų Ukrainoje (kaip tik šiame regione daugiausia telkiasi rytų apeigų katalikai) rinkti savo Bažnyčios naują vadovą. Pagal žiniasklaidos pranešimus šis rinkimų procesas Ukrainiečių Bažnyčios sinode nebuvo paprastas: per pirmąsias dvi dienas vyko 12 balsavimo turų, kuriuose nė vienas kandidatas nesurinko reikiamų dviejų trečdalių balsų. Pagaliau, kaip tai numato Kanonų teisės kodeksas, balsavimui buvo palikti du kandidatai, kurie prieš tai dažniausia minėti biuleteniuose. Tada du trečdalius balsų surinko vyskupas S. Ševčiukas, iki tol buvęs Argentinos ukrainiečių katalikų ganytoju. Jis buvo paskelbtas Kijevo ir Haličo didžiuoju arkivyskupu ir kovo 25 dieną gavo oficialų popiežiaus Benedikto XVI patvirtinimą. Būdamas vos 40 metų, arkivyskupas S. Ševčiukas yra jauniausias ukrainiečių katalikų hierarchas ir vienas jauniausių pasaulio vyskupų visoje Katalikų Bažnyčioje. Naujasis studitų vienuolijai priklausantis arkivyskupas S. Ševčiukas gimė 1970 metų gegužės 5 dieną Stryjaus miestelyje netoli Lvovo. 19911992 metais jis mokėsi Don Bosco saleziečių dvasiniame centre Argentinos sostinėje Buenos Airėse. Vėliau tęsė studijas atsikūrusioje Lvovo Šventosios Dvasios kunigų seminarijoje, 1994-aisiais gavo kunigystės šventimus. Toliau mokėsi Romos popiežiškajame šv. Tomo Akviniečio (Angelicum) universitete. Ten 1999 metais apsigynė doktoratą (su Summa cum laude) iš antropologijos ir moralinės teologijos. Grįžęs į Ukrainą dėstė Lvovo kunigų seminarijoje, buvo jos prefektu, vicerektoriumi ir 2007 metais paskirtas rektoriumi. Taip pat dėstė Lvovo katalikų universitete (vienintelėje tokio pobūdžio aukštojoje mokykloje visoje posovietinėje erdvėje), buvo Teologijos fakulteto vicedekanas. Kankinystės patirtis ir naujasis pavasaris Ukrainiečių katalikų jaunasis vadovas turi ir bažnytinio administravimo patirtį: nuo 2002 iki 2005 metų jis buvo kardinolo L. Husaro asmeniniu sekretoriumi ir Lvovo patriarchalinės kurijos kancleriu (2006 metais Ukrainos Rytų Katalikų dvasinis centras iš Lvovo buvo perkeltas į sostinę Kijevą). Pagaliau 2009 metų balandžio 7 dieną jis buvo konsekruotas vyskupu ir paskirtas nedidelės Argentinos Švč. Mergelės Marijos Bažnyčios Globėjos ukrainiečių katalikų diecezijos apaštaliniu administratoriumi. Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios sinodo išrinktas didysis arkivyskupas S. Ševčiukas be gimtosios ukrainiečių moka anglų, italų, lenkų, rusų ir ispanų kalbas. Ukrainiečių Bažnyčios vadovai vėlesnėje konsistorijoje tradiciškai pakeliami kardinolais, tai arkivyskupui S. Ševčiukui, matyt, yra lemta tapti ir jauniausiu Kardinolų kolegijos nariu. Išrinkimo proga Kijevo ir Haličo didysis arkivyskupas S. Ševčiukas gavo Ukrainos prezidento stačiatikio Viktoro Janukovyčiaus pasveikinimą su palinkėjimais taikos ir gerovės visiems ukrainiečiams katalikams ir didesnio supratimo tarp visų šalies krikščionių. Didžioji dalis iš 42 milijonų Ukrainos gyventojų yra stačiatikiai, priklausantys trim besivaržančioms Stačiatikių Bažnyčioms: Maskvos patriarchatui, laikančiam Ukrainą savo kanonine teritorija; po nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais susikūrusiam Kijevo patriarchatui, kuris neturi tarptautinio bažnytinio pripažinimo; ir iš emigracijos sugrįžusiai Ukrainos Autokefalinei Stačiatikių Bažnyčiai. Šių trijų Stačiatikių Bažnyčių atstovai dalyvavo kovo 27 dieną Kristaus Prisikėlimo unitų katedroje Kijeve vykusioje arkivyskupo S. Ševčiuko intronizacijoje kartu su visais šalies katalikų vyskupais ir garbingu svečiu iš Šventosios Žemės Antiochijos melkitų katalikų patriarchu Grigorijumi III Lahamu, kuris celebravo liturginėje iškilmėje. Šv. Mišių homilijoje arkivyskupas S. Ševčiukas priminė Ukrainiečių Katalikų Bažnyčios didžiuosius kentėjimus, ypač XX amžiuje, o šimtų tūkstančių tikinčiųjų pasauliečių, kunigų, vienuolių ir vadovų vyskupų žūtis nuo komunistinio persekiojimo pavadino mirtimi ant kryžiaus. Ganytojas pažymėjo, kad tokia vergystė, pažeminimas ir gyvenimo auka Ukrainiečių Katalikų Bažnyčią atvedė į šią vietą Prisikėlimo vietą, kurią Tėvas palaimino ir iškėlė į nenublankstančią garbę. Šiandien ši Bažnyčia su gausiais dvasiniais pašaukimais išgyvena naują pavasarį ir savuoju jaunatviškumu, padedant Šventajai Dvasiai, džiugiai neša Kristaus evangelijos šviesą pasauliui. Ganytojas ypač pabrėžė, kad Ukrainos katalikai turi aktyviai veikti dėl tautos ir valstybės veido atnaujinimo. Šios mintys susisiekia su kardinolo L. Husaro palinkėjimais savajam įpėdiniui dėl Katalikų Bažnyčios prioritetinio uždavinio viešojo gyvenimo moralės stiprinimo. Kaip pavyzdį, ką tai turėtų reikšti, galiu nurodyti, atrodytų, trivialų poreikį mokyti žmones, kad jie tiesiog nepakęstų korupcijos, interviu, duotame kovo pabaigoje žiniasklaidai, kalbėjo kardinolas L. Husaras. Aš esu tiesiog nustebęs dėl vyriausybės grandiozinių kovos su korupcija projektų. Įstatyminė kova su korupcija yra juokinga. Juk korupcija yra nuodėmė, o nuodėmė negali būti įveikta įstatymais. Tai auklėjimo klausimas. Jeigu visos Bažnyčios įsipareigos ugdyti pagarbą teisėtumui, tik tada reikalai pradės keistis. Skatinti bendradarbiavimą su stačiatikiais Kalbėdamas su žurnalistais vizito Romoje metu naujasis Ukrainiečių Bažnyčios vadovas didysis arkivyskupas S. Ševčiukas patvirtino, kad vienas iš jo uždavinių bus Bažnyčios socialinio veikimo visuomenėje stiprinimas. Pasak jo, šis bažnytinis veikimas yra labai svarbus siekiant, kad būtų pokomunistinėje visuomenėje iš naujo atkurtas moralinis audinys. Jis pažymėjo, kad Ukrainoje dabar yra daug jaunų kunigų ir kad šalyje įsitvirtina nauja jaunų ir gabių politikų karta, todėl reikia ieškoti abipusio prasmingo kontakto tautos dvasiniam atsinaujinimui. Aš sieksiu stiprinti šį kontaktą, kartu gerbdamas kiekvieno politinius įsitikinimus, kalbėjo didysis arkivyskupas. Jis pažymėjo, kad Ukrainoje, kaip ir visoje Europoje, reikia stiprinti katalikų ir stačiatikių strateginį aljansą krikščioniškų vertybių gynimui. Visų trijų Ukrainos Stačiatikių Bažnyčių hierarchų dalyvavimas didžiojo arkivyskupo S. Ševčiuko intronizacijoje teikia didelę viltį dėl abipusio ekumeninio dialogo pažangos. Arkivyskupas S. Ševčiukas sakė, kad jam yra svarbios popiežiaus Jono Pauliaus II pamokos, kaip svarbu ekumeninėje srityje kultivuoti asmeninius santykius, kurie padėtų šalinti nepasitikėjimą ir prietarus, kad būtų įveiktas pasidalinimas. Ganytojas pripažino, kad tarp skirtingų ukrainiečių katalikų kartų egzistuoja tam tikra įtampa požiūryje į santykius su stačiatikiais. Ypač vyresnėje kartoje yra didelis nepasitikėjimas ir abejonės, ir tai suprantama, kadangi sovietinio komunizmo laikotarpiu Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčia buvo uždrausta. Vyresnieji ukrainiečiai katalikai gerai prisimena, kad jų šalyje tuomet galėjo egzistuoti tik prorusiška stačiatikybė, o katalikiško tapatumo raiška kėlė didelį pavojų asmeninei laisvei ir netgi gyvybei. Bet dabar laikai pasikeitė, todėl reikia siekti krikščionių vienybės per katalikų ir stačiatikių ekumeninį bendradarbiavimą. Štai kodėl aš taip drąsiai ir užtikrintai tiesiu rankas stačiatikiams, nes mano Bažnyčia, kuriai aš atstovauju, yra atvira Bažnyčia, kalbėjo arkivyskupas S. Ševčiukas. Pažymėtina, kad nuo katalikų ir stačiatikių santykių normalizavimo daug priklausys ir Vatikano bendradarbiavimo su Maskvos patriarchatu atmosfera ir popiežiaus Benedikto XVI susitikimo su patriarchu Kirilu I galimybė. Taip pat tai turės įtakos ir planuojamam Šventojo Tėvo vizitui į Ukrainą, kuris, kaip teigiama, galėtų įvykti 2012 metais. Po audiencijos pas popiežių Benediktą XVI arkivyskupas S. Ševčiukas kalbėjo, kad šis kvietimas buvo pakartotas, bet apie tikslią vizito datą nekalbėta. Šventasis Tėvas bus visada svetingai sutiktas, jei tik atvyks į Ukrainą, patikino jaunasis ukrainiečių katalikų ganytojas. Patriarchato klausimo sprendimas priklauso Popiežiui Tam tikras ekumenines pasekmes gali turėti ir vadinamojo patriarchalinio klausimo sprendimas Ukrainos Katalikų Bažnyčioje. Jau nuo kardinolo L. Husaro valdymo laikų ukrainiečiai atkakliai siekia, kad jų Bažnyčia turėtų patriarchato statusą, kaip ir daugelis kitų vienybėje su Roma esančių Rytų Katalikų Bažnyčių. Štai Artimųjų Rytų chaldėjai, melkitai, maronitai, sirai, armėnai, sudarę tokią uniją, yra valdomi patriarchų, tuo tarpu Ukrainos Katalikų Bažnyčia, kuri yra didžiausia iš tų Bažnyčių, tokio statuso neturi. Kanoniniu požiūriu didžiojo arkivyskupo ir patriarcho titulai yra panašūs, tačiau pastarasis rytų krikščionims skamba natūraliau ir garbingiau, kaip tikram Bažnyčios lyderiui. Be to, didžiojo arkivyskupo išrinkimą Sinode turi patvirtinti Popiežius, o patriarcho išrinkimui tokio pripažinimo nereikia užtenka išreikšti jo bendrystę su Romos vyskupu. Ukrainiečiai katalikiškai tradiciškai į savo Bažnyčios vadovą nuo seno kreipiasi kaip į patriarchą, nors vietos stačiatikiai, ypač priklausantys Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai, labai aktyviai priešinasi idėjai, kad Ukrainoje atsirastų katalikų patriarchas, kuris turėtų titulinį paritetą su Maskvos patriarchu. Po savo intronizacijos Kijeve didysis arkivyskupas S. Ševčiukas sakė, kad jis taip pat sieks patriarchalinio pripažinimo savo Bažnyčiai, nes tai patvirtintų jos brandą ir būtų vystymosi laikotarpio užbaiga. Tačiau po susitikimo Romoje su popiežiumi Benediktu XVI pabrėžė, kad patriarcho titulo siekimas nėra jo svarbiausias veiklos prioritetas. Kiekvienam Bažnyčios vadovui prioritetas yra evangelizacija, Jėzaus Kristaus skelbimas pasauliui, sakė arkivyskupas S. Ševčiukas. Žinoma, mūsų Bažnyčia auga, jos struktūros vystosi, bet mes suvokiame, kad sprendimas dėl patriarchato priklauso Šventajam Tėvui, su kuriuo esame nuolankioje vienybėje. Ir mes niekada jo nespausime. Mes gerbiame jo laisvę.
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |