Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Vyskupo viešnagė Šilalėje

Saulius PRANCKEVIČIUS

Vyskupas Jonas Boruta SJ su Šilalės dekanato tikybos mokytojais. Dešinėje – mons. Rimantas Gudlinkis

Telšių vyskupijoje dirba 300 tikybos mokytojų. Vien Šilalės dekanate yra 21 tikybos mokytojas. Visų dekanatų parapijose veikia tikybos mokytojų metodiniai rateliai. Tikybos mokymą bei metodinių ratelių darbą koordinuoja Telšių vyskupijos tikybos mokytojų ir katechetų centro metodinė taryba, vadovaujama pirmininko mons. Rimanto Gudlinkio, sekretorės metodininkės Margaritos Petrauskaitės bei grupės šios tarybos narių. Iš čia dekanatų parapijose dirbančius tikybos mokytojus pasiekia metodinė literatūra, rekomendacijos bei įvairios naujovės, kaip tobulinti tikybos mokymą. Centras organizuoja metodines dienas, seminarus, kurių metu ne tik įgyjama naujų žinių, bet ir dalijamasi darbo patirtimi, mokant jaunąją kartą pažinti tikėjimo tiesas.

Šv. Mišios už rašytoją

Bronius VERTELKA

Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas (kairėje) ir Kristaus Karaliaus Katedros klebonas kun. Tomas Skrudupis Autoriaus nuotraukos

Kovo 27-ąją Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje šv. Mišias už Panevėžio krašto šviesuolę, filantropę, rašytoją Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, gimusią prieš 150-metų, aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, dalyvavo Katedros klebonas kun. Tomas Skrudupis.

Pradėdamas Mišias vyskupas priminė, kad G. Petkevičaitei-Bitei buvo suteikta teisė atidaryti pirmąjį Lietuvos Respublikos Seimą, ji rėmė neturtingus jaunuolius, siekusius mokslo. Ir šiandien Lietuvoje netrūksta skurstančiųjų, gabus jaunimas neišgali studijuoti. Ar ne laikas prabusti turčiams ir paremti tiesiančius rankas į šviesą, klausė ganytojas. G. Petkevičaitė-Bitė globojo po 3–5 našlaičius ar neturtingųjų vaikus, dažnai pati neturėdama gardesnio kąsnio burnoje, vos sudurdavo galą su galu, net lopydavo augintinių drabužius. Ne sykį jai su globotiniais teko ir pabadauti. Dar 1893 metais G. Petkevičaitė-Bitė įsteigė moksleivių ir kultūros darbuotojų šelpimo draugiją „Žiburėlis“ neturtingiems moksleiviams remti. Jos nuopelnas, kad šiandien didžiuojamės skulptoriumi Juozu Zikaru, Bernardu Buču, Petru Rimša, kalbininku Kazimieru Būga, rašytoju Jonu Biliūnu bei kitais. Geriausias paminklas šviesuolei būtų įsteigta jos vardo premija skurstantiems studentams, kad jiems nereikėtų dirbti juodžiausių darbų užsienyje.

Prasmingos Juozapinės

Alvyra GRĖBLIŪNIENĖ

Dievo Apvaizdos akis

Kovo 19 dieną, per Juozapines, Panaroje, Pilnų namų bendruomenės (PNB) Dievo gailestingumo koplyčioje, vyko graži pavasarinė šventė, skirta Velykų atviruko, nuotraukos ir eilėraščio konkursų rezultatų paskelbimui ir laureatų apdovanojimui. Konkursų pagrindinis reikalavimas – išreikšti Dievo gailestingumą.

Šventę šv. Mišiomis pradėjo kun. Valerijus Rudzinskas, Kučiūnų parapijos klebonas kun. Jonas Povilaitis ir kun. Jurijus Dombrovskis.  Homiliją sakęs kun. V. Rudzinskas džiaugėsi, kad Dievo Gailestingumo metų konkursų dalyviai sudėliojo prasmingą mozaiką, įvairiomis meno formomis perteikę Gailestingumo malonę.   „Visi čia esantys tampate Dievo Gailestingumo šlovės skleidėjai“, – kalbėjo kunigas. Jis priminė popiežiaus Jono Pauliaus II mintis, kad Dievo Gailestingumas yra šviesa, turinti nušviesti  trečiojo tūkstantmečio žmonių kelią ir padėti šiuolaikiniam žmogui patirti Dievo gailestingąją meilę, kad „savo spindesiu ir atjauta ji išgelbėtų žmoniją“. Kun. Valerijus pakartojo ir kardinolo A. J. Bačkio žodžius: „Ta gailestingumo žinia, kurią pasauliui paskelbė šv. Faustina, gali mums padėti gyventi, kai susiduriame su sunkumais, abejonėmis, kančia, mirtimi... Žmonėms šiandien reikia tokios meilės liudytojų“.

Rinkosi tikybos mokytojai

Kovo 15 dieną Klaipėdos rajono Gargždų dekanato tikybos mokytojos dalyvavo metodinėje dienoje „Dievo Gailestingumo metai“.

Metodinė diena prasidėjo Gailestingojo Jėzaus paveikslo kopijos sutikimu Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Į ją nešamą paveikslą lydėjo iškilminga jaunimo, tikybos mokytojų ir kunigų procesija. Paskui šv. Mišias aukojo ir pamokslą sakė Plikių parapijos klebonas kun. dr. Darius  Trijonis. Po šv. Mišių tikybos mokytojoms prasidėjo konferencija. Klausėmės paskaitų: Dievo gailestingumo slėpinys ir  Gailestingojo Jėzaus paveikslo istorija. Apie Dievo gailestingumo slėpinį kalbėjo kun. dr. D. Trijonis, Gailestingojo Jėzaus paveikslo istoriją papasakojo Gargždų vikaras kun. Vytautas Vaidila, Švėkšnos psichoneurologinės ligoninės kapelionas Antanas Gylys pasidalijo asmeniniais liudijimais, kaip pasireiškia Dievo Gailestingumas šiandien. Tikybos mokytojų būrelio pirmininkė Judita Klimienė pristatė paruoštą metodinę medžiagą Dievo Gailestingumo tema.

Bažnyčioje – žurnalisto 70-metis

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Jubiliatas Juozas Vercinkevičius (viduryje) su Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios mons. Vytautu Pranciškumi Rūku (kairėje), dešinėje – Trakų dekanas klebonas kun. Jonas Varaneckas

Kovo 24 dieną Trakuose, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, Trakų dekanas klebonas kun. Jonas Varaneckas ir emeritas mons. Vytautas Pranciškus Rūkas aukojo šv. Mišias už ne vieno laikraščio įkūrėją, redaktorių, žurnalistą Juozą Vercinkevičių, dėkojo Aukščiausiajam už jo 70 metų, meldėsi už mirusius ir gyvuosius šeimos ir giminės narius.

Šv. Mišių svarbą minint jubiliejų iškėlė dekanas klebonas J. Varaneckas, priminęs jubiliato atliktus darbus, jų reikšmę visai Lietuvai. Pamokslą pasakė mons. V. Rūkas. Monsinjoras kalbėjo apie tautos kultūrą, moralę ir religiją – kaipo valstybės egzistencijos ir klestėjimo būtinybę, apie asmenybes, kuriančias ir puoselėjančias kultūrą, stiprinančią mūsų tikėjimą, dvasingumą, dorą. „Palaimintos tos rankos, kurios saugo, puoselėja ir neša kultūrą, kad tos šviesos niekas neužpūstų, nesunaikintų“, – sakė monsinjoras.

Paminėtas „Ateities“ žurnalo šimtmetis

Dr. Aldona Kačerauskienė

Šnekučiuojasi ateitininkų dvasios vadas vyskupas Gintaras Grušas ir kun. Nerijus Šmerauskas Stasio POVILAIČIO nuotraukos

XX a. pradžioje negausi lietuvių studentija, mokslo siekusi lengviau prieinamuose Rusijos universitetuose, pagal pasaulėžiūrą, pasak prof. Prano Dovydaičio (1886–1942), vieno iš ateitininkijos organizacijų ir ideologų, buvo pasidalijusi į du frontus: su Kristumi ir be Kristaus, tai yra prieš Kristų, trumpiau sakant, Kristaus ir antikristo frontas. Pasak kito ateitininkijos ideologo ir vadovo Stasio Šalkauskio (1886–1941), tie, kurie ėjo su Kristumi, vedė šviesuomenę į pilnutinį krikščioniško gyvenimo turinį.