Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

J. Jablonskio gimtinėje ir tėviškėje apsilankius

Vygandas Skimundris

Kalbininko Jono Jablonskio tėviškė-muziejus Rygiškiuose

Jono Jablonskio gimtinė Kubilėliuose

Artėjant J. Jablonskio 150 metų gimimo jubiliejui nutariau aplankyti su kalbininko gyvenimu susijusias vietoves Šakių rajone: gimtinę – Kubilėlius ir tėviškę – Rygiškius. 2008 metų rudenį užsukęs į Kubilėlių kaimą buvau nemaloniai nustebintas. Važiuojant iš Kudirkos Naumiesčio Kidulių link, už 2 kilometrų, yra nuoroda „J. Jablonskio gimtinė – 1 km“. Pasukus šiuo keliu ir pavažiavus apie pusę kilometro teko išlipti ir klampoti pėsčiomis paprastu lauko keleliu su giliomis provėžomis ir duobėmis. Nors lietingasis sezonas dar buvo neprasidėjęs ir negailestingai kaitino saulė, vietomis buvo labai klampu. O kaip šis kelias atrodo rudenį?..

Netrukus kelias šakojosi į kairę ir į dešinę. Nuorodos nebuvo. Pasukau į kairę. Tolumoje matėsi medžiais apaugusi sodyba. Įėjau į kiemą, kuriame stūksojo į lūšną panašus mūrinis namelis. Pakalbinau sutiktus jaunus žmones, paprašiau parodyti J. Jablonskio gimtinės vietą.  Jie paaiškino, kad ji yra už šio namelio. Pamačiau neaukštą akmenį, kurio nušlifuotame paviršiuje užrašyta: „Šioje sodyboje gimė lietuvių kalbininkas J. Jablonskis (1860–1930).  Paminklinis akmuo pastatytas 1974 metais“.  Taigi apsilankymo metu kelias į J. Jablonskio gimtinę buvo apleistas, beveik nepravažiuojamas. Nusistebėjau, kad šakiečiai šitaip negerbia savo kraštiečio atminimo.

2010 metų vasarą lankiausi J. Jablonskio tėviškėje – Rygiškiuose. (Beje, nuorodoje buvo pažymėta, jog tai „J. Jablonskio gimtinė“, nors tai ir ne gimtinė, o tėviškė. Koks neatsakingas požiūris, teikiant  informaciją apie objektą!). Į Rygiškius Juozapas ir Agnieška Jablonskiai atsikėlė maždaug 1887 metais kartu su 17-mečiu sūnumi. Jis čia dažnai praleisdavo vasaras. Rygiškiuose radau išlikusią 1972 metais restauruotą sodybą. Jos gyvenamajame name įrengtas visuomeninis J. Jablonskio memorialinis muziejus su turtinga ekspozicija, plačiai nušviečiančia kalbininko veiklą. Daug nuotraukų, eksponuojamos jo parašytos knygos, giminės genealoginis medis ir kita archyvinė medžiaga. Kieme – 2007 metais pastatytas medinis paminklas „Rūpintojėlis“, skirtas kraštiečiui rašytojui kun. Antanui Tatarei atminti (autorius – tautodailininkas J. Beliukas). Beje, šiuo metu vyksta sodybos renovacija.

Susipažinus su J. Jablonskio gimtine ir tėviške būtina aplankyti Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčią. Tai vienintelė Lietuvoje aštuoniakampio plano erdvi ir graži medinė bažnyčia, pastatyta 1796 metais (bažnyčios projekto autorius – inžinierius ir architektas Juozapas Vališauskas). Įdomu pažymėti, kad šioje bažnyčioje nuo 1922 metų 42 metus klebonavo  kunigas Juozas Vaičaitis (1881–1961), poeto Prano Vaičaičio (1876–1901) brolis. Jis 1929 metais bažnyčią atnaujino, o 1933 metais pagal inžinieriaus Antano Bistricko projektą pastatė gelžbetoninę varpinę su šv. Aloyzo skulptūra. Šalia varpinės Juozas Vaičaitis ir palaidotas.

1996 metais Griškabūdžio tikintieji šventė bažnyčios 200 metų jubiliejų. Tada buvo atnaujintas jos vidus ir išorė. Bažnyčios sienos tapytos, neobarokinio stiliaus altoriai. Vertingas italų mokyklos XVIII amžiaus nežinomo dailininko paveikslas „Švč. Trejybė“ ir daug kitų dailės kūrinių.

Griškabūdyje reikia aplankyti ir kapines, kuriose palaidotas J. Jablonskio tėvas Juozapas Jablonskis.

Išsamiame straipsnyje „Apie Jono Jablonskio kilmę ir šeimą“  prof. hab. dr. Arnoldas Piročkinas rašo: „Tad bene tiksliausia kalbininko tėvo gimimo data įrašyta pastatytame Griškabūdžio kapinėse paminklėlyje. Kadaise, bene 1968 metais, lankydamasis jose, susipratau nurašyti tą datą: 1830 m. sausio 18 d. (mirties data 1903 11 10)“.

Griškabūdyje savarankiškai surasti Juozapo Jablonskio kapo nepavyko. Kreipiausi į Griškabūdžio savivaldybės darbuotojus, tačiau jie padėti negalėjo. Man patarė kreiptis į Griškabūdžio biblioteką. Čia man nurodė, kaip surasti kapą. Nufotografavau paminklą, išmatavau kryžiaus aukštį ir nurašiau paminkle padarytus įrašus. Štai jie: „Š. a. (manau, kad tai sutrumpinti žodžiai „šviesaus atminimo“) Juozapas Jablonskis, gim.18 sausio 1830 m., mir. 10 lapkričio 1903 m. Amžiną atilsį teikis duoti musu brangiausiam tėveliui Viešpatie“ (kalba netaisyta).

Kapą galima surasti tokiu būdu: pagrindiniu taku eiti tiesiai apie 30 žingsnių, pasukti į kairę ir eiti vėl apie 30 žingsnių. Dešinėje pusėje pamatysite dvi aukštas tujas – greta jų ir bus ieškomasis kapas.

Reikia apgailestauti, kad J. Jablonskio motinos Agnieškos Jablonskienės palaidojimo vieta nežinoma. Jos negali nurodyti net giminaičiai.

Susidaro įspūdis, kad niekas po prof. A. Piročkino straipsnio iki šiol nesidomėjo ir neieškojo J. Jablonskio tėvo kapo. Ir tik dabar, švenčiant Jono Jablonskio 150 metų gimimo jubiliejų, jis ir vėl buvo prisimintas.

Džiugu pažymėti, kad iškilmingo jubiliejaus proga į Griškabūdį atvyko gausus būrys mokslininkų lituanistų, lietuvių kalbos gerbėjų, menininkų, J. Jablonskio giminių ir kitų svečių. Gerai, kad šiam iškilmingam minėjimui pasirinkta tinkama vieta: juk netoli yra ir J. Jablonskio gimtinė, ir tėviškė. O čia, Griškabūdžio kapinėse, amžinojo poilsio atgulė ir jo tėvas Juozapas Jablonskis.

Autoriaus nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“