Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Teisėtvarka
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Viešpaties gailestingumas niekad nenustoja veikęs

Broliai ir Seserys, su džiaugsmu, su dideliu džiaugsmu sveikinu visus! „Linksma diena mums nušvito, visi troškom džiaugsmo šito“, – tegul niekada nenutyla Jūsų širdyse ši sena, vyskupo Baranausko sukurta Velykų giesmė. „Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes“ (Ps 117, 24).

Velykų Mišių įžangos priegiesmyje Jėzus sako: „Prisikėliau ir dabar esu su tavimi“. „Nuo dabar esu visada su tavimi, – sako Kristus kiekvienam iš mūsų. – Nugalėjau pragarą ir prisikėliau. Gyvenu ir esu visada su tavimi. Esu su tavimi visuose tavo skausmuose, tavo vienatvėje, tavo abejonėse, visą tavo gyvenimą ir net tavo mirties valandą“ (Schellenberger).

O kad visada gyventume prisikėlimu! Gailestingumo metais Viešpaties gailestingumas nenustoja kvietęs mus į prisikėlimą, į kilnesnį gyvenimą, į pakilimą iš nuodėmių. „Jei esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse“, – šaukia šv. Paulius (Kol 3, 1).

Viešpaties gailestingumas niekada nenustoja veikęs. Būna pasaulyje nepaprastai džiaugsmingų atsitikimų. Štai pasakoja Šiaurės Kanados indėnų misionierius iš šv. Izidoriaus misijos. Pas jį atskubėjęs indėnas pasakė: „Skubėk, tėve, prie Druskos upės mūsų brolis Tomas miršta“. Aš tuoj pat ant slidžių... Mirštantysis nesėkmingai bandė sėstis, pravirko trys maži vaikai. Jis, pagriebęs mano ranką, karštligiškai bučiavo: „Tėve, ačiū! Galvojau, jau mirsiu be Sakramentų. O, koks geras Dievas! Bet aš dar taip norėčiau nors kartą dalyvauti Mišiose“. Iš jo išvaizdos buvo aišku, kad tas troškimas nebeįgyvendinamas. Ir koks mano nustebimas, kai kitą dieną prieš pat Mišias įėjo į koplyčią Tomas. Jį atvežė brolis, prilaikė žmona ir motina. Kaip jis Mišiose spindėjo prisikėlimo džiaugsmu – tiesiog apšvietė visus, nuskaidrino! Vien dėl tokių žmonių verta atsiliepti į Jėzaus kvietimą: „Sek paskui mane!“

Žinia iš kitos misijų stoties: ten žmonės miršta nuo epidemijos. Nuvykau. Koks baisus vaizdas! Namai pilni ligonių, 11 lavonų sukrauta prieangyje, 40 laipsnių šaltyje sušalę. Ir žiūriu: kiekvieno rankoje susuktas tošies ritinėlis. Piktas įtarimas skausmingai nudiegė širdį: „Prietarai, o tiek mokiau“. Ant kiekvieno ritinėlio užrašyta: „Tik kunigui“. Skaitau: tai išpažintys. Ir po kiekvienos išpažinties prašymas paaukoti šv. Mišias: už tai palieka bebro kailį, lokio kailį, briedžio ragus... Kai perskaičiau paskutinį mano vargšų indėnų tikėjimo liudijimą ir naivų tų didelių vaikų testamentą, negalėjau sulaikyti ašarų. Mieli mano dideli vaikai! Jie girdėjo apie tobulą gailestį, kai mirties akivaizdoje Dievas atleidžia. Ir jie padarė taip, kaip suprato: savo dvasios tėvui įrodė, kad jie mirė susitaikę...

Taip gyvena ir miršta tie Kanados ledynų vargšai. Savo dvasiniu karščiu, Sakramentų troškimu, gailestingumo ir prisikėlimo supratimu jie sugėdina daugelį iš mūsų... Sugėdina, nes kartais ištisus metus neateidami į Mišias nepasinaudojame ir Dievo gailestingumu.

Brangieji, tik atlikdami išpažintį dalyvaudami Mišiose, galime patirti Dievo gailestingumą. Nors sielą ir pečius slėgs rūpesčių, nelaimių sunkūs akmenys, nugalėsime visas negandas ir mūsų niekas niekada neatskirs nuo prisikėlimo džiaugsmo, galėsime ir kitus drąsinti: „Nebijokite. Jis prisikėlė. Aleliuja. Ir mes prisikelsime“. Amen.

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas

Broniaus VERTELKOS nuotrauka

© 2011 „XXI amžius“