Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Teisėtvarka
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Šventojo Tėvo velykinė žinia

Popiežius Benediktas XVI Šv. Petro aikštėje sveikina susirinkusius maldininkus

„Linksmų šventų Velykų!“ – tokiu  trumpu sveikinimu popiežius Benediktas XVI kreipėsi į Lietuvos katalikus ir visus geros valios žmones. Iš viso Popiežiaus velykiniai sveikinimai skambėjo 65 pasaulio kalbomis. Popiežiaus žodžių klausėsi ir apaštališkąjį palaiminimą „Urbi et orbi“ priėmė 150 tūkstančių Šv. Petro aikštėje ir į ją vedančioje gatvėje Velykų vidudienį susirinkusių žmonių.

Viltis nesileis užgožiama nerimo

Brangūs broliai ir seserys!

Kasmet laukdami Šv. Velykų jaučiame, kaip suspurda mūsų širdys, kaip atsitraukia jas slegiantis pašalas. Kas pajudina mūsų dvasią, kodėl šventės artėjimas užkrečia šviesiu nerimu ne tik vaikus, bet ir suaugusius, net tuos individualistus, kurie nelinkę dėtis prie visuotinio pakilimo? Paslaptis paprasta, o drauge labai gili, nepermanoma – Šv. Velykos mumyse pažadina Viltį.

Velykų misija – liudyti Prisikėlusįjį

Šventos Velykos yra brangiausia visų krikščionių šventė. Jei Kalėdos primena tik pirmuosius Išganytojo žingsnius mūsų žemėje, tai Velykos kalba apie jo pergalę prieš mirtį. Kalba ir apie mūsų pergalę, nes Jėzus kentėjo, mirė ir prisikėlė, kad mes turėtume gyvenimą. Jis sako: Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų (Jn 10, 10). Kristaus prisikėlimo tikrovė labiausiai atsiliepia į mūsų troškimą amžinai gyventi.

Tapkime visapusiškai atnaujinto gyvenimo Kristuje skleidėjais

Brangūs broliai ir seserys,

Sveikinu Jus, sulaukus šv. Velykų – pačios svarbiausios mūsų tikėjimo šventės. Šiandien Velykų varpai, džiugios giesmės, karštos maldos susilieja su pergalingu Aleliuja: „Kėlės Kristus – mirtis krito“.

Šią tiesą Bažnyčia pristato kaip esminę krikščionybės žinią – saugotiną tikėjimo lobį, todėl verta pažvelgti į svarbiausius tikėjimo gelmės turtus, išsakytus Katalikų Bažnyčios katekizme: „Kristaus prisikėlimo paslaptis yra realus įvykis; kaip liudija Naujasis Testamentas, jis turėjo istoriškai konstatuotų apraiškų. Jau šv. Paulius apie 56 metus galėjo rašyti Korintiečiams: „Pirmiausia aš jums perdaviau, ką esu gavęs, būtent: Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai; Jis buvo palaidotas ir prikeltas trečiąją dieną, kaip skelbė Raštai; Jis pasirodė Kefui, paskui Dvylikai“ (1 Kor 15, 3–5). Apaštalas čia kalba apie gyvąją Prisikėlimo tradiciją, apie kurią sužinojo po savo atsivertimo prie Damasko vartų (KBK 639).

Dievas neatsako savo gailestingumo visiems, kas su pasitikėjimu į Jį  kreipiasi

Nuoširdžiai sveikinu visus Dievo Gailestingumo metais sulaukus Kristaus prisikėlimo iškilmės – šventų Velykų. Kristaus Prisikėlimas užbaigia ir apvainikuoja visą Jo pasiuntinybę – žmonijos atpirkimą. Apie tai senoje velykinėje giesmėje giedame: „Geluonį mirties išrovė, nuodėmes mūsų nuplovė, pragaro vartus išgriovė.“ Paprasti, iš kartos į kartą perduodami giesmės žodžiai labai taikliai nusako didžiąją Kristaus pergalę. Jis įveikė ne tik kūno, bet ir dvasinę mirtį – nuodėmę, sunaikino piktojo priešo galybę. Tegul ši Jėzaus pergalė skatina mus su dėkingumu priimti atpirkimo dovaną ir stiprina amžinojo gyvenimo viltį.

Kristaus Prisikėlimas – amžinojo gyvenimo viltis

„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius.“ (Jn 11, 25–26)

Mieli broliai kunigai, vienuoliai ir vienuolės, brangūs tikintieji!

Kokią nuostabią tiesą šiandien mums visiems taip gyvai ir aiškiai atskleidžia Išganytojas! Jis garantuoja: „Kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius“, ir klausia: „Ar tai tiki?“ Į šį nepaprastai svarbų klausimą mes turime kiekvienas asmeniškai atsakyti ne žodžiais, bet gyvenimu. Ir kartu su apaštalais prašyti: „Viešpatie, sustiprink mūsų tikėjimą.“ (Lk 17, 5)

Viešpaties gailestingumas niekad nenustoja veikęs

Broliai ir Seserys, su džiaugsmu, su dideliu džiaugsmu sveikinu visus! „Linksma diena mums nušvito, visi troškom džiaugsmo šito“, – tegul niekada nenutyla Jūsų širdyse ši sena, vyskupo Baranausko sukurta Velykų giesmė. „Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes“ (Ps 117, 24).

Velykų Mišių įžangos priegiesmyje Jėzus sako: „Prisikėliau ir dabar esu su tavimi“. „Nuo dabar esu visada su tavimi, – sako Kristus kiekvienam iš mūsų. – Nugalėjau pragarą ir prisikėliau. Gyvenu ir esu visada su tavimi. Esu su tavimi visuose tavo skausmuose, tavo vienatvėje, tavo abejonėse, visą tavo gyvenimą ir net tavo mirties valandą“ (Schellenberger).

Tikroji taika neįmanoma be ramybės žmonių širdyse

Brangūs tikintieji,

šiais Dievo Gailestingumo metais Šv. Velykas sutikime atkreipdami ypatingą dėmesį į Viešpaties Prisikėlimo iškilmės mums suteikiamas malones. Apmąstykime jas, kad galėtume patirti ne tik pavasarišką gamtos pakilimą, ne tik šventišką nuotaiką, bet ir tikrą, iki pačių gelmių mus persmelkiantį džiaugsmą, kurį mums neša Kristaus pergalė.

Misionieriškų iššūkių akivaizdoje

Dievas, apstus gailestingumo, iš didžios meilės, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi (Ef 2, 4).

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Dievo gailestingumo metai ypatingai mus ragina atsiversti ir tikėti Evangelija (Mk 1,15), pasitikėti Viešpaties meile ir gerumu ir tapti gailestingais – taip, kaip mūsų Dievas yra kantrus ir gailestingas mums (Lk 6, 36). Jėzus apreiškė savo gailestingumą per savo pamokymus ir gyvenimo veiklą. Ypač per kryžiaus kančią ir prisikėlimą Jis išreiškė savo amžiną meilę ir gailestingumą visai žmonijai. Gailestingumo dvasia kviečia paremti tuos, kurie gyvena skurde, ir per savo tikėjimą liudyti atleidimą ir viltį artimui.

Neužmirštamam Popiežiui – altoriaus garbė

Kun. Vytenis Vaškelis

Motinos diena, Dievo Gailestingumo šventė ir popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacija. Štai tokia šiemet spalvinga Atvelykio sekmadienio švenčių puokštė ir neišardoma jų kompozicinė jungtis!

 Vos devynerių metų sulaukęs Karolis Vojtyla neteko mamos Emilijos, kuri savo vaikams (ir vyresniajam sūnui Edmundui) nuo pat  kūdikystės skiepijo meilę Jėzui ir Marijai. Todėl nenuostabu, kad savo pontifikato pradžioje popiežius pasišventė Dievo Motinai, pasirinkdamas šūkį: „Totus Tuus“ (Visas Tavo). Jonas Paulius II neabejojo, kad 1981 m. gegužės 13 dieną į jį turko M. A. Agdžos paleistą kulką į šalį nukreipė Mergelė Marija. 1982 m. gegužės 13 dieną Popiežius nuvyko į Fatimą padėkoti Marijai už išgelbėtą gyvybę ir nuvežė iš jo kūno išimtą kulką.

Šv. Mišios prie „Prisikėlusio Kristaus“

Birutė Vasylienė

Šv. Mišios Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje prie pašventinto Vytauto Kašubos horeljefo „Prisikėlęs Kristus“

Tarsi akimirka prabėgo Didžioji savaitė, jausmingi potyriai Didįjį tridienį, Velyknakčio Vigilijos džiaugsmingo „Aleliuja“ skambesys, Šv. Velykų sekmadienio iškilmingas šventimas. Kaune, Kristaus Prisikėlimo parapijoje, klebonas mons. Vytautas Grigaravičius, vikaras kun. Nerijus Šmerauskas, jiems talkinantys kan. prof. Robertas Pukenis, teol. lic. kun. Kęstutis Kėvalas stengėsi, kad tikintieji giliau suprastų Dievo žodį, įsijaustų į tai, kas vyko prieš 2000 metų ir realiai visa tai išgyventų dabartyje.

Didžiojo Penktadienio Kryžiaus kelias Kaune

Kryžiaus kelio procesija prasidėjo nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios

Balandžio 22-osios, Didžiojo Penktadienio, vakare, po Viešpaties Kančios pamaldų devintą kartą Kaune surengta Kryžiaus kelio procesija. Ji prasidėjo nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, tęsėsi Laisvės alėja, Vilniaus gatve ir baigėsi senamiestyje, Arkikatedroje Bazilikoje. Procesijai vadovavo ir kryžių nešė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Ganytojas paragino šį Viešpaties kančios kelią eiti kaip atgailą už savo, savo artimųjų kaltes ir visos Lietuvos žmonių nuodėmes.

Būgnas kvietė  švęsti Velykas

Bronius VERTELKA

Šiluose į Velykų iškilmes kvietė Vilius Masiokas

Ankstyvą Velykų rytą Vadoklių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios šventoriuje subumbsėjo būgnas, žadindamas prisnūdusius ir kviesdamas rengtis į bažnyčią. Jo garsai girdėjosi ir artimesniuose kaimuose. Senoka ši tradicija Vadokliuose. Apie ketvirtį amžiaus Velykų rytą  būgną muša Sigitas Liobikas, pradėjęs prie klebono kun. Alfonso Jančio. Maždaug tiek pat laiko su šiuo instrumentu bendrauja ir Albertas Kisielis. „Kokios būtų Velykos be kiaušinių, Vadokliai – be būgno!“ – sako S. Liobikas. Vyrai mušė pasikeisdami kas trys–penkios minutės, kad nepavargtų rankos. Kad garsas būtų stipresnis, odą raktu įtempdavo. Šiuo metu ant būgno korpuso užtempta ožio oda. Geriau būtų šuns, bet kur tokio dydžio šunį rasi. Užtat žmonių į šventovę susirinko tiek, kad tik pusė jų tilpo. Per visą miestelį abiejose pagrindinės gatvės pusėse išsirikiavo lengvieji automobiliai.

Lubiankos šešėliai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Balandžio 21 dieną Vilniuje vykęs Eglės Kusaitės bylos posėdis dar kartą įrodė, kad uždarame teisme teisiama klaipėdietė yra patekusi į korumpuotų pareigūnų pinkles. E. Kusaitės areštas ir visa bylos eiga – labai prieštaringi procesai. Ryšiais su čečėnų partizanais apkaltinta E. Kusaitė nuožmiai persekiojama. O tai, kad teismas vėl leido ją suimti, tiesiog parodo, kad Lietuvoje galioja skirtingi įstatymai. Privilegijuotoms grupėms priklausantys aferistai, net ir įvykdę stambias aferas, sulaikomi tik 48 valandoms arba porai savaičių ir paleidžiami. Iki 2010 metų rugpjūčio E. Kusaitė jau buvo laikoma kalėjime devynis mėnesius. Ypač apmaudu, kad tirdami šią bylą atsakingi Lietuvos pareigūnai artimai bendradarbiavo su Rusijos FSB. E. Kusaitė įkalinimo metu buvo mušama, jai leisti psichotropiniai vaistai. Tai akivaizdūs konstitucinių normų pažeidimai. Su brutaliu pareigūnu elgesiu susidūrė ir visuomenės veikėjai. Štai su korupcija ir įtakingų vietos valdžios pareigūnų V. Kovšovo, A. Beišio ir kitų veikėjų savivale jau daugelį metų kovojantis Tauragės JDJ vadovas M. Virkietis prieš porą metų buvo sumuštas policijos pareigūnų. Šiems nepatiko, kad jis piketavo prie vietos prokuratūros pastato. Lietuvos Konstitucijos 21 straipsnyje rašoma: „Žmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti žiaurias bausmes“.

Lietuviams užtenka atpirkimo ožių

Gintaras Visockas

Buvęs Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas- Nikulinas Medininkų byloje norimas padaryti atpirkimo ožiu ir siekiamas įkalinti iki gyvos galvos Autoriaus nuotrauka

Gegužės 11-ąją Vilniaus apygardos teismo kolegija, vadovaujama teisėjos Sigitos Bieliauskienės, skelbs nuosprendį istorinėje Medininkų byloje. Kolegos žurnalistai vis dažniau teiraujasi, koks, mano manymu, bus nuosprendis. Atsakymas toks: vilčių, jog buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą-Nikuliną išteisins, beveik nėra. Sprendžiant iš kai kurių vos ne dvejus metus trunkančio teismo proceso ypatumų, nuosprendis buvusiam Rygos omonininkui K. Michailovui-Nikulinui skambės itin nepalankiai. Šios bylos nagrinėjimą atidžiai stebiu pusantrų metų. Todėl turiu rimtų priežasčių manyti: lietuviškosios Temidės verdiktas mažai kuo skirsis nuo prokurorų Rolando Stankevičiaus ir Sauliaus Versecko pareikalautos bausmės – kalėjimo iki gyvos galvos.