Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Teisėtvarka
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Viltis nesileis užgožiama nerimo

Brangūs broliai ir seserys!

Kasmet laukdami Šv. Velykų jaučiame, kaip suspurda mūsų širdys, kaip atsitraukia jas slegiantis pašalas. Kas pajudina mūsų dvasią, kodėl šventės artėjimas užkrečia šviesiu nerimu ne tik vaikus, bet ir suaugusius, net tuos individualistus, kurie nelinkę dėtis prie visuotinio pakilimo? Paslaptis paprasta, o drauge labai gili, nepermanoma – Šv. Velykos mumyse pažadina Viltį.

Velykų misija – liudyti Prisikėlusįjį

Šventos Velykos yra brangiausia visų krikščionių šventė. Jei Kalėdos primena tik pirmuosius Išganytojo žingsnius mūsų žemėje, tai Velykos kalba apie jo pergalę prieš mirtį. Kalba ir apie mūsų pergalę, nes Jėzus kentėjo, mirė ir prisikėlė, kad mes turėtume gyvenimą. Jis sako: Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų (Jn 10, 10). Kristaus prisikėlimo tikrovė labiausiai atsiliepia į mūsų troškimą amžinai gyventi.

Tapkime visapusiškai atnaujinto gyvenimo Kristuje skleidėjais

Brangūs broliai ir seserys,

Sveikinu Jus, sulaukus šv. Velykų – pačios svarbiausios mūsų tikėjimo šventės. Šiandien Velykų varpai, džiugios giesmės, karštos maldos susilieja su pergalingu Aleliuja: „Kėlės Kristus – mirtis krito“.

Šią tiesą Bažnyčia pristato kaip esminę krikščionybės žinią – saugotiną tikėjimo lobį, todėl verta pažvelgti į svarbiausius tikėjimo gelmės turtus, išsakytus Katalikų Bažnyčios katekizme: „Kristaus prisikėlimo paslaptis yra realus įvykis; kaip liudija Naujasis Testamentas, jis turėjo istoriškai konstatuotų apraiškų. Jau šv. Paulius apie 56 metus galėjo rašyti Korintiečiams: „Pirmiausia aš jums perdaviau, ką esu gavęs, būtent: Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai; Jis buvo palaidotas ir prikeltas trečiąją dieną, kaip skelbė Raštai; Jis pasirodė Kefui, paskui Dvylikai“ (1 Kor 15, 3–5). Apaštalas čia kalba apie gyvąją Prisikėlimo tradiciją, apie kurią sužinojo po savo atsivertimo prie Damasko vartų (KBK 639).

Dievas neatsako savo gailestingumo visiems, kas su pasitikėjimu į Jį  kreipiasi

Nuoširdžiai sveikinu visus Dievo Gailestingumo metais sulaukus Kristaus prisikėlimo iškilmės – šventų Velykų. Kristaus Prisikėlimas užbaigia ir apvainikuoja visą Jo pasiuntinybę – žmonijos atpirkimą. Apie tai senoje velykinėje giesmėje giedame: „Geluonį mirties išrovė, nuodėmes mūsų nuplovė, pragaro vartus išgriovė.“ Paprasti, iš kartos į kartą perduodami giesmės žodžiai labai taikliai nusako didžiąją Kristaus pergalę. Jis įveikė ne tik kūno, bet ir dvasinę mirtį – nuodėmę, sunaikino piktojo priešo galybę. Tegul ši Jėzaus pergalė skatina mus su dėkingumu priimti atpirkimo dovaną ir stiprina amžinojo gyvenimo viltį.

Kristaus Prisikėlimas – amžinojo gyvenimo viltis

„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius.“ (Jn 11, 25–26)

Mieli broliai kunigai, vienuoliai ir vienuolės, brangūs tikintieji!

Kokią nuostabią tiesą šiandien mums visiems taip gyvai ir aiškiai atskleidžia Išganytojas! Jis garantuoja: „Kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius“, ir klausia: „Ar tai tiki?“ Į šį nepaprastai svarbų klausimą mes turime kiekvienas asmeniškai atsakyti ne žodžiais, bet gyvenimu. Ir kartu su apaštalais prašyti: „Viešpatie, sustiprink mūsų tikėjimą.“ (Lk 17, 5)

Viešpaties gailestingumas niekad nenustoja veikęs

Broliai ir Seserys, su džiaugsmu, su dideliu džiaugsmu sveikinu visus! „Linksma diena mums nušvito, visi troškom džiaugsmo šito“, – tegul niekada nenutyla Jūsų širdyse ši sena, vyskupo Baranausko sukurta Velykų giesmė. „Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes“ (Ps 117, 24).

Velykų Mišių įžangos priegiesmyje Jėzus sako: „Prisikėliau ir dabar esu su tavimi“. „Nuo dabar esu visada su tavimi, – sako Kristus kiekvienam iš mūsų. – Nugalėjau pragarą ir prisikėliau. Gyvenu ir esu visada su tavimi. Esu su tavimi visuose tavo skausmuose, tavo vienatvėje, tavo abejonėse, visą tavo gyvenimą ir net tavo mirties valandą“ (Schellenberger).

Tikroji taika neįmanoma be ramybės žmonių širdyse

Brangūs tikintieji,

šiais Dievo Gailestingumo metais Šv. Velykas sutikime atkreipdami ypatingą dėmesį į Viešpaties Prisikėlimo iškilmės mums suteikiamas malones. Apmąstykime jas, kad galėtume patirti ne tik pavasarišką gamtos pakilimą, ne tik šventišką nuotaiką, bet ir tikrą, iki pačių gelmių mus persmelkiantį džiaugsmą, kurį mums neša Kristaus pergalė.

Misionieriškų iššūkių akivaizdoje

Dievas, apstus gailestingumo, iš didžios meilės, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi (Ef 2, 4).

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Dievo gailestingumo metai ypatingai mus ragina atsiversti ir tikėti Evangelija (Mk 1,15), pasitikėti Viešpaties meile ir gerumu ir tapti gailestingais – taip, kaip mūsų Dievas yra kantrus ir gailestingas mums (Lk 6, 36). Jėzus apreiškė savo gailestingumą per savo pamokymus ir gyvenimo veiklą. Ypač per kryžiaus kančią ir prisikėlimą Jis išreiškė savo amžiną meilę ir gailestingumą visai žmonijai. Gailestingumo dvasia kviečia paremti tuos, kurie gyvena skurde, ir per savo tikėjimą liudyti atleidimą ir viltį artimui.

Didžiojo Penktadienio Kryžiaus kelias Kaune

Kryžiaus kelio procesija prasidėjo nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios

Balandžio 22-osios, Didžiojo Penktadienio, vakare, po Viešpaties Kančios pamaldų devintą kartą Kaune surengta Kryžiaus kelio procesija. Ji prasidėjo nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, tęsėsi Laisvės alėja, Vilniaus gatve ir baigėsi senamiestyje, Arkikatedroje Bazilikoje. Procesijai vadovavo ir kryžių nešė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Ganytojas paragino šį Viešpaties kančios kelią eiti kaip atgailą už savo, savo artimųjų kaltes ir visos Lietuvos žmonių nuodėmes.