Tikroji taika neįmanoma be ramybės žmonių širdyse
Brangūs tikintieji,
šiais Dievo Gailestingumo metais Šv. Velykas sutikime atkreipdami ypatingą dėmesį į Viešpaties Prisikėlimo iškilmės mums suteikiamas malones. Apmąstykime jas, kad galėtume patirti ne tik pavasarišką gamtos pakilimą, ne tik šventišką nuotaiką, bet ir tikrą, iki pačių gelmių mus persmelkiantį džiaugsmą, kurį mums neša Kristaus pergalė.
Velykų Tridienis teikia progą iš naujo išgyventi mūsų išganymo kelią. Didįjį Ketvirtadienį pradėsime Krizmos mišiomis Šv. Ignoto bažnyčioje. Jų metu konsekruoti aliejai bus naudojami teikiant Krikšto, Sutvirtinimo bei Ligonių patepimo sakramentus. Per šią liturgiją mūsų Ordinariato kunigai atnaujins kunigystės pažadus. Ketvirtadienio vakarą minėsime Eucharistijos bei tarnaujančios kunigystės įsteigimą. Didįjį Penktadienį pasninkaudami apmąstysime Kristaus kančią ir mirtį ant kryžiaus. Vėlų Didžiojo Šeštadienio vakarą susirinkę į Šv. Velykų Vigilijos pamaldas prisiminsime visą mūsų išganymo istoriją ir pradėsime Kristaus Prisikėlimo šventimą. Tą naktį pagal seną Bažnyčios tradiciją suteiksime Įkrikščioninimo sakramentus (Krikštą, Sutvirtinimą ir Pirmąją Komuniją) tiems suaugusiesiems, kurie jau kuris laikas rengiasi tapti krikščionimis, o visi kartu atnaujinsime krikšto pažadus. Raginu visus įsitraukti į šių trijų dienų liturgiją, jos dėka išgyventi svarbiausius mūsų tikėjimo slėpinius ir Velykų dieną dalytis įsisąmonintu, mūsų širdis perkeičiančiu džiaugsmu tikinčiųjų bendruomenėje bei savo šeimose.
Drauge primenu, kad Šv. Velykų šventimas tęsiasi ištisą savaitę nuo Prisikėlimo sekmadienio. Šiais Dievo Gailestingumo metais nuoširdžiai raginu minint Velykų oktavą (aštuondienį) įsitraukti ir į Dievo Gailestingumo noveną devynių dienų maldą, kuri prasideda Didįjį Penktadienį ir baigiasi Dievo Gailestingumo sekmadienį Atvelykį. Šiuo laiku esame kviečiami kasdien sukalbėti Dievo Gailestingumo vainikėlį paties Jėzaus šv. ses. Faustinai nurodytomis intencijomis. Ypatingai prašykime Dievo Gailestingumo sau, savo artimiesiems ir visam pasauliui. Šiais metais Vilniuje rengiamas Dievo Gailestingumo kongresas, kuriame visi kviečiami dalyvauti.
Dievo Gailestingumas, kuris vaizduojamas kaip iš Švč. Jėzaus Širdies trykštantys baltų ir raudonų spindulių pluoštai, primena, kad Dievo meilė už mus ant kryžiaus išlieta iki paskutinio kraujo lašo. Šventajame Rašte, Evangelijoje pagal Joną, apie tai pasakojama taip: vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens (Jn 19, 34). Šis kareivis, kurį Bažnyčios tradicija mini Liongino vardu, vėliau įtiki ir tampa Prisikėlusio Kristaus mokiniu, be baimės skleidžia Išganytojo pergalės prieš mirtį ir žmonijos išgelbėjimo žinią.
Visi esame pašaukti būti Dievo įrankiais įgyvendinant Jo planą net tada, kai patys to iki galo nesuvokiame. Dievo Gailestingumas gali perkeisti kiekvieną iš mūsų. Visą Bažnyčios istoriją ženklina būtent karių atsivertimai į gilų tikėjimą, nes kelias į pergalę per kraują ir auką jiems gerai pažįstamas. Kaip Tertulionas apie pirmųjų šimtmečių krikščionių persekiojimus rašė: kankinių kraujas yra naujų krikščionių sėkla, taip ir mes iš savo krašto istorijos žinome, kad savanorių, partizanų bei kitų mūsų pirmtakų aukos buvo Tėvynės laisvės pamatai. Geroji Naujiena, kuri taip garsiai skamba Velykų rytą, skelbia, kad lemtingasis mūšis jau laimėtas priešas nugalėtas.
Kiekvieną dieną mes darbuojamės dėl taikos, jos išlaikymo ir stiprinimo, tačiau priimkime dar didesnę dovaną Kristaus Ramybę. Tikroji taika neįmanoma be šios gilios ramybės žmonių širdyse. Tai ramybė, kurią prisikėlęs Kristus suteikia savo mokiniams. Kupini šios ramybės ir mes būsime apaštalai Gerosios Naujienos ir Dievo Gailestingumo skleidėjai.
Linkiu kiekvienam kariui, kiekvienam besidarbuojančiam krašto apsaugos sistemoje bei Jūsų šeimoms ir artimiesiems Velykų šventėje patirti beribį Dievo Gailestingumą, atėjusį į mūsų širdis Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo dėka.
Telaimina Jus Prisikėlęs Išganytojas ir tesuteikia Jums savo Ramybę!
Lietuvos kariuomenės ordinaras
vyskupas Gintaras Grušas
Zenono ŠIAUČIULIO nuotrauka
© 2011 XXI amžius
|