2011 m. balandžio 29 d.
Nr. 32
(1912)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Šv. Mišios prie „Prisikėlusio Kristaus“

Birutė Vasylienė

Šv. Mišios Paminklinėje Kristaus
Prisikėlimo bažnyčioje prie
pašventinto Vytauto Kašubos
horeljefo „Prisikėlęs Kristus“

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
įteikė parapijos Pastoracinės
tarybos nariui Gintautui
Paulauskui popiežiaus Jono
Pauliaus II paveikslą už uolų
rūpinimąsi horeljefo parvežimu,
restauravimu ir įmontavimu.
Dešinėje – klebonas
mons. Vytautas Grigaravičius

Tarsi akimirka prabėgo Didžioji savaitė, jausmingi potyriai Didįjį tridienį, Velyknakčio Vigilijos džiaugsmingo „Aleliuja“ skambesys, Šv. Velykų sekmadienio iškilmingas šventimas. Kaune, Kristaus Prisikėlimo parapijoje, klebonas mons. Vytautas Grigaravičius, vikaras kun. Nerijus Šmerauskas, jiems talkinantys kan. prof. Robertas Pukenis, teol. lic. kun. Kęstutis Kėvalas stengėsi, kad tikintieji giliau suprastų Dievo žodį, įsijaustų į tai, kas vyko prieš 2000 metų ir realiai visa tai išgyventų dabartyje.

Pirmadienį, antrąją Šv. Velykų dieną, Kristaus Prisikėlimo džiaugsmingą šventimą vainikavo iškilmingos šv. Mišios, kurioms vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo vyskupas Jonas Ivanauskas, prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, kancleris mons. Adolfas Grušas, teol. lic. kun. Kęstutis Kėvalas, kan. prof. Robertas Pukenis, Šv. Gertrūdos rektorius kun. bažn. t. dr. Vytautas Brilius MIC, parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius.

Šv. Mišių pradžioje arkivyskupas pašventino skulptoriaus Vytauto Kašubos horeljefą „Prisikėlęs Kristus“.

Homiliją arkivyskupas pradėjo komentuodamas apaštalų elgesį Sekminių dieną. Jų pasikeitimas – iš bailių jie tapo drąsiais, ryžtingais, skelbiančiais Kristaus mokslą – liudija, kad įvyko kažkas nepaprasto. Tą patį stebime ir šiandien. Nors Bažnyčiai priklauso milijardas katalikų, tačiau ji patiria daug kančios, daug aukų. Jos pažadina vis naujus žmones, kurie kaip pirmieji apaštalai neša Kristaus žinią. Šiandien ypač sunku, nors atrodo niekas negrasina, nešaudo, nesodina į kalėjimus, tačiau Bažnyčios balsą siekiama nutildyti, pasisakoma už tai, kad tikintieji melstųsi privačiai ir tik bažnyčioje, bet jokiu būdu nedarytų įtakos gyvenimui. Vos Bažnyčia pasisako už Santuokos sakramentą, tvirtą šeimą, prieš abortus ir kt., tuoj jai primetamas politikavimas. Tos negatyvios jėgos nėra pavienės, stichiškos – tai gerai suplanuotas, organizuotas, finansuojamas judėjimas, siekiant sužlugdyti Bažnyčios kovą už dorą gyvenimą, už gyvybę, prieš mirties kultūrą.

Vienintelė atspirtis blogiui – tikėjimas Kristaus Prisikėlimu. Vieni sutinka Kristų jaunystėje, kai sielos nedrumsčia jokie skauduliai, kiti – brandžiame amžiuje. Vieni Kristų sutinka Šiluvoje, kiti Lurde ar dar kurioje šventoje vietoje. Reikia būtinai sutikti Kristų, antraip gyvenimo srovė nuneš kaip cunamis nunešė Japonijos pakrančių miestelius.

Kristus mus drąsina, sakydamas: „Nebijokite!“, nes Jis įveikė blogį ir mirtį. O drąsos reikia visiems: tėvams, kai jų vaikai nukrypsta nuo doros kelio, kunigams, kai pažemintiems reikia daryti sprendimus, visiems, kuriems reikia išlikti tikėjimo kelyje.

Po šv. Mišių arkivyskupas įteikė parapijos Pastoracinės tarybos nariui Gintautui Paulauskui popiežiaus Jono Pauliaus II paveikslą už nuoširdų, uolų rūpinimąsi horeljefo parvežimu, restauravimu ir įmontavimu.

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija