Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

A. Kubiliaus pergalė sustiprins jo pozicijas

Linas ŠALNA

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) praėjusią savaitę dalyvavo šou renginyje – rinko partijos pirmininką. Rinkimuose rungtyniavo du kandidatai: dabartinis lyderis, premjeras Andrius Kubilius ir partijos pirmininko pavaduotoja, Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Kiti iškelti kandidatai buvo atmesti iš anksto pagal parinktas „demokratines“ nuostatas. Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad konservatoriams ir toliau vadovaus A. Kubilius: už jį balsavo 5546 TS-LKD nariai, už I. Degutienę – 4628. I. Degutienė sako nesijaučianti „labai pralaimėjusi“, nes, kaip ji sakė, „atvirai pasakius, galvojau, kad pralaimėsiu daugiau.“ Iš pradžių, suskaičiavus dviejų trečdalių skyrių balsus, pirmavo I. Degutienė, surinkusi 2878, o A. Kubilius tuo laiku buvo gavęs 2519 balsų. Esminis lūžis, po kurio A. Kubilius ėmė pirmauti, įvyko suskaičiavus Kauno balsus. Išties jeigu toks gana gausus skyrius kaip Kauno būtų balsavęs kitaip, pavyzdžiui, 600 balsų (iš turėtų 1128 balsų) daugiau būtų skyręs I. Degutienei, pergalė būtų atitekusi jai. Savo balsavimu konservatyvieji Kauno konservatoriai išgelbėjo „modernistą“, „reformatorių“ Kubilių – mat jie šiuo atveju balsavo už jiems palankesnį sprendimą – už „generalinę partijos liniją“.

Lemtingo pasirinkimo metas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Savaitgalį vykę valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimai nebuvo sensacingi. Kaip ir prognozuota, partijos lyderiu vėl tapo A.Kubilius. Tam, kad būtų pasiektas A. Kubiliui palankus  rezultatas,  buvo pasitelkti ir administraciniai resursai, kai kurių TS-LKD skyrių vadovai atkakliai agitavo tik už dabartinį premjerą. Tad pergalė pasiekta remiantis savo valdžia ir net grūmojant, kad Kubiliui netapus pirmininku iškils grėsmė Lietuvai.

Netekome žymaus teisininko, žmogaus teisių gynėjo

Gegužės 20-osios vakare Vilniuje mirė žymus teisininkas, žmogaus teisių gynėjas Kęstutis Čilinskas. Kęstutis Čilinskas pasižymėjo kaip žymus advokatas, pastaraisiais metais gynęs V. Uspaskicho ir jo parankinių persekiojamos „Krekenavos agrofirmos“ darbuotojos D. Budrevičienės interesus, atstovavęs 2006 metais Baltarusijoje nužudyto pulkininko Vytauto Pociūno našlės L. Pociūnienės interesams, gynęs mafijos persekiojamų Kalvarijos kriminalistų interesus. 2007 metais K. Čilinskas buvo išrinktas ir į Seimą, tačiau 2008 metais atsisakė dalyvauti Seimo rinkimuose, nes teigė, kad dirbdamas teisininku gali būti naudingesnis visuomenei. K. Čilinskas aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje veikloje: 2009 metų pradžioje buvo vienas iš Jungtinio demokratinio judėjimo steigėjų, organizavo mitingus bei piketus, užėmė Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininko pareigas.

Garliavos įvykių aidai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Piketas prie Kėdainių apylinkės teismo Raimundo ČIEGIO nuotrauka

Gegužės 14 dieną suėjo metai nuo garsiųjų Garliavos įvykių pradžios. 2010 metų gegužės–birželio mėnesiais prie Kedžių ir Venckų namų Garliavoje budėję žmonės neleido antstoliui pagrobti kovotojo su pedofilija Drąsiaus Kedžio dukrelės, kai Kėdainių teismas priėmė nutartį dėl skubaus D. Kedytės perdavimo jos biologinei motinai L. Stankūnaitei.

Į Garliavą, Klonio gatvę, kur gyvena Kedžiai ir Venckai, pradėjo rinktis aktyvūs piliečiai. Nuo 2009 metų spalio mėnesio, kai D. Kedys dingo be žinios, jo dukrelės globa buvo perduota D. Kedžio seseriai teisėjai N. Venckienei. Tada į Klonio gatvę atvyko kelių policijos pareigūnų lydimas antstolis M. Petrovskis. Jis bandė veržtis į N.Venckienės namus, bet daugiau kaip 60 čia susirinkusių piliečių jo nepraleido. Todėl antstolis per kaimynų daržus bandė įsibrauti į N. Venckienės namus, bet aktyvūs piliečiai sustabdė jo ,,žygį“.