Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

JAV politikų ir vyskupų dialogas dėl biudžeto

Mindaugas BUIKA

JAV vyskupų konferencijos pirmininkas Niujorko arkivyskupas Timotis Dolanas

JAV Kongreso Biudžeto komiteto pirmininkas Polas Rajanas

Nauji ekonominių sunkumų iššūkiai

Įdomus Jungtinių Amerikos Valstijų parlamentarų dialogas su katalikų vyskupais dėl federalinio biudžeto formavimo. Tai patvirtina reikšmingą Bažnyčios vaidmenį galingiausios pasaulio valstybės politikos formavimui etinėje srityje ir katalikų socialinės doktrinos argumentų praktišką pritaikymą sprendžiant ekonomines problemas. JAV Kongreso (Atstovų rūmų) Biudžeto komiteto pirmininkas Polas Rajanas ir Niujorko arkivyskupo Timotis Dolanas (šis ganytojas vadovauja JAV episkopatui) rašytuose laiškuose gausiai remiamasi palaimintojo Jono Pauliaus II enciklikos „Centesimus Annus“ ir Bažnyčios socialinio mokymo Kompendiumo nuostatomis.

Jungtinėse Valstijose, kaip ir daugelyje kitų industrinių pasaulio šalių, esant didelei valstybės skolai stengiamasi apriboti biudžetines išlaidas, mažinant socialinę paramą neturtingiausiems. Dėl to sunerimo Bažnyčios hierarchai. Pernai rudenį JAV rinkimus laimėjusi opozicinė dešinioji Respublikonų partija, kuri dabar sudaro daugumą Kongreso žemesniuosiuose Atstovų rūmuose, yra parengusi 2012 metų „taupaus“ biudžeto projektą, pretenzingai pavadintą „kelio į klestėjimą“ programa, kuris numato sumažinti išlaidas įvedant valstybės skolos viršutinę ribą  ir išvengiant radikalių ekonominių priemonių (atlyginimo, pensijų apribojimo ar net mažinimo, mokesčių didinimo), kurios Europoje sukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą ir protestus. „Dar ne vėlu reformuoti (biudžetines) programas, laiku suvaldant skolą, taip išvengiant radikalumo ir skatinant tolesnį klestėjimą, – balandžio 29 dienos laiške arkivyskupui T. Dolanui rašo Atstovų rūmų Biudžeto komiteto pirmininkas P. Rajanas, Kongrese atstovaujantis Viskonsino valstijai. Imantis veiksmų galima užtikrinti tolesnį skurdo iššūkių sprendimą, nemažinant sveikatos apsaugos, švietimo ir verslo finansavimo, kurti darbo vietas ir mūsų tautos gerovę“.

Priminęs, kad dabartinės „ekonominio gyvenimo sąlygos toli gražu nėra sveikos ir kad ekspertų prognozės nekelia optimizmo, kongresmenas P. Rajanas, kuris yra žinomas kaip praktikuojantis katalikas, laiške pripažįsta, jog abi Kongreso partijos (demokratai ir respublikonai) yra atsakingos už neapgalvotas ir perdėtas biudžeto išlaidas. „Neatsakingas vadovavimas ir politinės klasės tušti  pažadai sukėlė ekonominę stagnaciją ir gresia skolų krize“. Tai patvirtina ir JAV vyriausybės ekonominių perspektyvų reitingų mažėjimas, dėl to didėja valstybinės skolos palūkanos, o kartu ir biudžeto deficitas. Apmokant šias skolas paprasčiausiai nebelieka pinigų programoms, skirtoms padėti mažas paramas turinčioms šeimoms, benamiams, ligoniams, pabėgėliams ir kitiems stokojantiems.

„Socialinės paramos valstybės“ kritika

JAV vyskupams pristatydamas Atstovų rūmų daugumos jau patvirtintą biudžeto taupymo projektą, kuris numato per ateinantį dešimtmetį mažinti jo deficitą 4,4 trilijonais dolerių, kongresmenas P. Rajanas pastebėjo, kad mažinant išlaidas bus apsieita be mokesčių didinimo (išskyrus patiems turtingiausiems), dėl to sugrįš pasitikėjimas darbo vietų kūrėjams ir bus išlaikytas amerikiečių šeimų ekonominis saugumas. Tarp biudžeto taupymo iniciatyvų – P. Rajanas tai vadina konsolidavimu – numatoma pertvarkyti profesinio rengimo programas, kad jos mažiau kainuotų, būtų geriau planuojamos bei labiau atsižvelgtų į darbdavių poreikius. Taip pat bus lanksčiau iš biudžeto finansuojama sveikatos apsauga, apsaugant ją nuo visiško nemokumo ir sudarant galimybę jo valdyme bei skirstyme dalyvauti savivaldos (valstijų) institucijoms.

Argumentuodamas valstybinių socialinių programų decentralizavimo (JAV atveju tai reikštų „federalizavimą“, perkeliant dalį įpareigojimų atskiroms valstijoms) poreikį, kongresmenas Niujorko arkivyskupui T. Dolanui primena Bažnyčios mokymą apie subsidiarumą. Jis cituoja Vatikane neseniai išleisto „Bažnyčios socialinės doktrinos kompendiumo“ 186 str., kuris teigia, jog „yra neteisinga ir tuo pat metu didelis blogis bei teisių suardymas, jeigu aukštesnė institucija atlieka tai, ką gali daryti žemesnė ir subordinuota organizacija“. Pagaliau P. Rajanas pažymi, kad valstybės biudžeto svarstymuose kalbama ne tik apie skaičius, bet pirmiausia apie tautos ir žmonių gerovę: „šio biudžeto ištakose yra rūpestis kiekvieno žmogiškojo asmens orumu“, pabrėžiant atsakomybę šeimai, dirbantiesiems ir bendruomeniškai savivaldai, ir krikščioniškam nuosaikumui.

Laiško pabaigoje Kongreso biudžeto komiteto pirmininkas pažymi, jog reikia kovoti su perdėta „biurokratijos centralizacija“, taip pat tokia padėtimi, kai išmokos didžiajai daliai piliečių viršija jų įnašus, dėl to kyla valstybės bankroto pavojus. „Mūsų įsitikinimu, žmogiškasis orumas yra pažeminimas, kada piliečiai tampa pasyviais klientais, gyvenančiais iš vyriausybinės biurokratijos vykdomo (biudžetinių lėšų) paskirstymo“, – rašo P. Rajanas. Jis vėl cituoja palaimintojo Jono Pauliaus II socialinę encikliką „Centesimus Annus“, kurioje kritikuojamas vadinamasis socialinės paramos valstybės tipas. Tokia perdėta socializacija ir valstybinis kišimasis mažina visuomenės atsakomybę, žmonių veiklumą ir energiją ir didina biurokratijos dominavimą. Kongresmenas P. Rajanas pažymi, kad jis, kaip katalikas, „turi moralinę pareigą atsižvelgti į Bažnyčios socialinį mokymą“ ir kad „sveikas dialogas“ tos doktrinos šviesoje svariai prisidės prie šalies ekonomikos vystymo dabartinių sunkumų laikotarpiu.

Bažnyčios mokymo įnašo pripažinimas

Atsiliepdamas į šį pareiškimą JAV vyskupų konferencijos pirmininkas Niujorko arkivyskupas T. Dolanas gegužės 18 dieną paskelbė laišką Kongreso biudžeto komiteto pirmininkui, kuriame pagyrė jo dėmesį katalikų socialinio teisingumo nuostatoms. Ganytojas pripažino, kad valstybės biudžetas „nėra tik skaičiai, bet turi atspindėti mūsų tautos vertybes“, tai yra privalo turėti ir moralinį pagrindą. Arkivyskupas T. Dolanas taip pat nurodė į kongresmeno P. Rajano teisingai iškeltą finansinės atsakomybės poreikį su „jautrumu fundamentaliam šeimos vaidmeniui, žmogiškojo asmens orumo primatui ir visos žmogaus gyvybės apsaugai“, konkrečiai stengiantis padėti vargšams ir labiausiai pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams įsipareigojimo bendrajam gėriui kontekste.

Priminęs ir kitų JAV vyskupų laiškus Kongreso nariams dėl biudžeto prioritetų, Niujorko arkivyskupas pabrėžė, jog finansinė disciplina, kaip ir taupumas, yra reikalingi, tačiau šie suvaržymai neturi būti dar didesnė našta patiems vargingiausiems ir pažeidžiamiausiems. Hierarchas taip pat rėmėsi palaimintojo Jono Pauliaus II enciklika „Centesimus Annus“, kurioje teigiama, jog „keliant klausimą dėl invalidų teisių gynimo, bejėgiams ir vargšams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys“. Tame dokumente taip pat nurodoma, jog subsidiarumo ir solidarumo principai yra artimai tarpusavyje susieti svarstant socialinės paramos valstybės sampratos ribotumus. Baigdamas laišką arkivyskupas T. Dolanas pastebi, kad vyskupai yra ganytojai, o ne politikai ir, kaip moko Vatikano II Susirinkimas, „politinio vadovavimo bei sprendimų charizma“ priklauso ne dvasininkams, bet pasauliečiams. Tačiau šis dialogas, kaip ir Bažnyčios  mokymo įnašas iškeliant moralinius principus, turi didelę reikšmę formuojant viešąją politiką visų naudai.

Gavę šį JAV episkopato vadovo laišką tiek kongresmenas P. Rajanas, tiek ir pats Atstovų rūmų pirmininkas respublikonas Džonas Boneris (irgi katalikas) savo pareiškimais padėkojo ganytojams už šias moralinio bei socialinio pobūdžio nuorodas rengiant ateinančių metų biudžetą. „Mes, kaip tauta, turime moralinę pareigą laikytis politikos, kuri atspindėtų tiesą apie mūsų tautos finansinę padėtį ir mūsų įsipareigojimus ateities kartoms siūlant geresnės ateities viltį, – pažymėjo savo pareiškime Dž. Boneris. – Amerikiečiai yra palaiminti, kad turi Bažnyčios mokymą, su kurio direktyvine pagalba mes galime atsiliepti į visai tautai iškilusius iššūkius“.

© 2011 „XXI amžius“