2011 m. birželio 15 d.
Nr. 45
(1925)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona

 

Šiame numeryje:

Prarastos  divizijos – 
prarastas saugumas

Ar egzistuoja
visatos Kūrėjas

Žmogaus sąžinė – humanizmo centras

Mindaugas BUIKA

Popiežių Benediktą XVI priima
Kroatijos prezidentas Ivas Josipovičius

Religija visuomenės gyvenime

Per susitikimą su Kroatijos kultūros, mokslo, politikos ir verslo atstovais popiežius Benediktas XVI ypač pabrėžė Bažnyčios socialinio mokymo svarbą Europos kultūros kontekste. Šalies sostinės Zagrebo nacionaliniame teatre birželio 4 dieną vykusiame renginyje, kuris buvo įtrauktas į praėjusio Šventojo Tėvo apaštalinio vizito Kroatijoje programą, dalyvavo įvairių religinių bendruomenių vadovai bei diplomatinio korpuso nariai. Po trumpo muzikinio kūrinio Popiežių pasveikino Kroatijos vyskupų konferencijos Kultūros komisijos pirmininkas Zadaro arkivyskupas Želimiras Puljičius ir Zagrebo universiteto Medicinos fakulteto Etikos katedros vedėjas profesorius Nikas Zurakas. Šis žinomas neurologijos ir psichiatrijos ekspertas yra ir Popiežiškosios gyvybės akademijos narys.


JAV politikų ir vyskupų dialogas dėl biudžeto

Mindaugas BUIKA

JAV vyskupų konferencijos pirmininkas
Niujorko arkivyskupas Timotis Dolanas

Nauji ekonominių sunkumų iššūkiai

Įdomus Jungtinių Amerikos Valstijų parlamentarų dialogas su katalikų vyskupais dėl federalinio biudžeto formavimo. Tai patvirtina reikšmingą Bažnyčios vaidmenį galingiausios pasaulio valstybės politikos formavimui etinėje srityje ir katalikų socialinės doktrinos argumentų praktišką pritaikymą sprendžiant ekonomines problemas. JAV Kongreso (Atstovų rūmų) Biudžeto komiteto pirmininkas Polas Rajanas ir Niujorko arkivyskupo Timotis Dolanas (šis ganytojas vadovauja JAV episkopatui) rašytuose laiškuose gausiai remiamasi palaimintojo Jono Pauliaus II enciklikos „Centesimus Annus“ ir Bažnyčios socialinio mokymo Kompendiumo nuostatomis.


Dėl Pasipriešinimo istorijos privalomų pamokų

Gegužės 28-ąją prie Švietimo
ir mokslo ministerijos buvę
politiniai kaliniai, tremtiniai
bei laisvės gynėjai jau kelintą
kartą protestavo, kad per 21-erius
nepriklausomybės metus mokyklose
neatsirado Pasipriešinimo
istorijos kurso. Jau treti metai
Švietimo ministerijos klerkai
įžūliai piktnaudžiauja tarnybine
padėtimi ir imituoja susirūpinimą
šia problema, o iš tiesų stebi
ir laukia, kada laisvės kovotojai
ir tremtiniai išmirs. Taip
diskriminuojami ir jie, ir mokiniai,
neturintys galimybės mokyklose
susipažinti su svarbiu lietuvių
tautos istorijos laikotarpiu.

Treti metai vyksta žodinis karas tarp politinių kalinių ir tremtinių bei Švietimo ministerijos. Keliolika pasitarimų nedavė rezultatų. Švietimo ministerijos atstovai neskiria privalomos 18 pamokų programos apie Pasipriešinimą. Būtų privaloma programa, būtų didesnė visų mokytojų motyvacija mokyti Pasipriešinimo istorijos. Mūsų siūloma programa mokytojams istorikams nebūtų jokia staigmena, nes ją jau devynerius metus sėkmingai vykdo Kazlų Rūdos ir kai kurių kitų mokyklų mokytojai, Pasipriešinimo istorijos mokymo entuziastai. Beveik visos mokyklos prieš 5 metus gavo parengtus pamokų planus. Švietimo ministerija savo priešinimusi demaskavo pati save, įrodė savo piktavališką nusistatymą. Kol mūsų projektą vykdė tik mokytojai entuziastai, viskas buvo gerai, Švietimo ministerija neprieštaravo. Vos tik mes pasiūlėme šią programą padaryti privalomą, Švietimo ministerija stojo piestu. Argi tai ne piktavališkas nusistatymas prieš mus ir mūsų siūlomą programą?..


Raudondvario tiltas pavadintas generolo Kazio Veverskio vardu

Kazimieras Dobkevičius

Kazio Veverskio sūnėnas Kęstutis
Veverskis atidengia lentelę
su užrašu „Kazio Veverskio tiltas“

Pasiūlius LLKS vadovybei Kauno rajono savivaldybė priėmė nutarimą Raudondvario tiltą pavadinti Lietuvos Laisvės Armijos (LLA) įkūrėjo generolo Kazio Veverskio vardu.

  Gegužės 15 dieną, sekmadienį, Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje dekanas kun. Augustinas Paulauskas aukojo šv. Mišias už LLA karius ir jų vadą generolą K. Veverskį. Mišiose dalyvavo Lietuvos kariuomenės Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklos viršininkas pulkininkas Albertas Dapkus, LLKS Štabo viršininkas dim. majoras Vytautas Balsys, Lietuvos Vietinės rinktinės karių sąjungos vadas, dim. majoras Bronislovas Girdvainis su grupe sąjungos karių, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių kariai, Lietuvos šaulių sąjungos kariai, Lietuvos rezistencinės kovos dalyviai, ryšininkai, patriotinis jaunimas, visuomenės atstovai. Prie altoriaus stovėjo vėliavnešiai su savo sąjungų vėliavomis. Per pamokslą kun. A. Paulauskas  kalbėjo apie Kazio Veverskio veiklą ir patriotizmą, nuopelnus Lietuvai bei tragišką žūtį. Pasak kunigo, tai pavyzdis, kaip reikia aukotis dėl laisvės.


Politikos ringai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvoje nuolat verda diskusijos apie ekonominę krizę, dar kitaip vadinamą sunkmečiu, aiškinamasi, ar ji jau pasibaigė. Tačiau nedažnai užsimenama, kad šios krizės šaknys turi labai artimas sąsajas su teisine ir politine krize. Gilioje krizėje skendinti Lietuvos politinė sistema priėjo kryžkelę – mūsų šalis atsidūrė ekonominio bei politinio nuosmukio dugne ir jei artimiausiu metu neįvyks ryžtingos permainos, valstybė galutinai žlugs ir virs užsienio valstybių bei tarptautinės mafijos valdomu protektoratu. Naujų politinių jėgų nuomonė tokia – kosmetinės reformos nepadės, reikia sugriauti Lietuvoje įsigalėjusią oligarchinę santvarką ir atkurti teisinę demokratinę valstybę. Lietuvos politikos olimpe įsigalėjo klaninės tendencijos, klesti korupcija ir savanaudiškumas. Visa politinė piramidė paremta ne demokratijos dėsniais, o viduramžiškais feodaliniais principais – net ir pasirenkant žmones į valstybės tarnybą dažniausiai lemia ne profesionalumo ir patikimumo kriterijai, o giminystės ryšiai bei turtiniai interesai. Svarbiausia – nėra teigiamų tariamų politikos „profesionalų“ veiklos rezultatų. Jie daug kalba, daug žada, bet dirba mažai, iš esmės simuliuoja darbą, turi didžiules privilegijas, atvirai lobsta, gyvena turtuolių getuose už didžiulių tvorų ir ciniškai šaiposi iš bandymų pažaboti jų korupcinę veiklą. Pastaruoju metu politikos ringuose verda kur kas aštresnė kova nei bokso ringe. Ši kova dažnai tampa ciniškais valdžią ir galią turinčių veikėjų išpuoliais prieš visuomenės veikėjus bei iniciatyvius piliečius.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija