Kultūros zona

Literatūra

Knyga apie 1941 metų Birželio sukilimą

Eugenijus Rimvydas Stancikas,

Laisvės kovų dalyvis

Artėjant 1941 m. birželio 22-28 dienomis vykusio Lietuvos patriotų sukilimo prieš sovietinius okupantus septyniasdešimtmečiui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras išleido istoriko Juozo Jankausko parengtą knygą „1941 m. Birželio sukilimas Lietuvoje“ (Vilnius, 2010). Tai labai reikalinga knyga, skirta, kaip rašoma knygos dedikacijoje, „sukilėliams, – gyviems ir mirusiems, nukankintiems ar sušaudytiems NKVD rūsiuose, žuvusiems sovietų lageriuose ar nacių koncentracijos stovyklose“ žygdarbiui atminti. Ši knyga labai vertinga daugeliu atžvilgiu, nes per 50 sovietinės okupacijos metų daugybė dokumentų, liečiančių šį sukilimą, buvo sunaikinti, o pats sukilimas čekistų buvo traktuojamas kaip hitlerinių okupantų pagalbininkų, žydšaudžių akcija pries raudonąją armiją ir taikius Lietovos žmones.

Knygos autorius J. Jankauskas daug padirbėjo studijuodamas įvairiausius dokumentus archyvuose, sukilimo dalyvių prisiminimus apie tų dienų istorinius įvykius, akivaizdžiai bylojančius apie Lietuvos žmonių nenumaldomą troškimą išsivaduoti iš sovietinės okupacijos košmaro, tvyrojusio tuo metu Lietuvoje. Kaip rašoma knygos įvade, jau 1940 m rudenį į NKVD-NKGB rankas papuolė pirmi pogrindžio lapeliai, leidžiantys įtarti, kad Lietuvos patriotai ruošiasi sukilimui. Buvo įtarti ir pradėti sekti net 1234 asmenys, daugiausia buvę Lietuvos policininkai, karininkai ir šauliai. 1940 m. lapkričio 17 d. Berlyne įsikuria LAF’as (Lietuvos aktyvistų frontas), suvaidinęs svarbų vaidmenį skatinant ir rengiant sukilimą Lietuvoje , tačiau buvo ir keletas kitų organizacijų, kurios veikė pogrindyje pačioje Lietuvoje įvairiuose miestuose ir miesteliuose: „Geležinis vilkas“, „Lietuvos laisvės armija“, „Šaulių mirties batalionas“ ir kitos. Knygą sudaro įvadas, penki skyriai, išvados, reziumė anglų kalba, platus šaltinių ir panaudotos literatūros sąrašas bei asmenvardžių rodyklė.

Pirmame knygos skyriuje susipažįstame su LAF’o įsikūrimo istorija ir jo veikla. Labai reikšminga, kad čia pateikiamos ir plačios jos vadovų Kazio Škirpos, Ernesto Galvanausko. Klemenso Bruniaus, Antano Maceinos bei kitų LAF’o veikėjų biografijos.

Antrasis knygos skyrius skirtas vadovaujančių sukilimo centrų veiklai aprašyti. Sukilimas Kaune atliko labai reikšmingą vaidmenį – paskelbė apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, vyriausybės sudarymą ir davė ženklą visai Lietuvai sukilti. Čia taip pat pateikiamos centrinio Kauno LAF’o ir kitų sukilimo vadovų biografijos.

Trečiajame knygos skyriuje aprašoma Vilniaus antisovietinio pagrindžio centro, turėjusio vadovauti sukilimui Lietuvoje, bet prieš laiką čekistų likviduoto, veikla, spausdinamos jo vadovų biografijos.

Ketvirtajame skyriuje pateikiami pogrindinių LAF ryšininkų, pasiuntinių ir pagalbininkų gyvenimo aprašymai.

Penktajame skyriuje pasakojama apie Kretingos antisovietinio pasipriešinimo centro veiklą, pateikiamos jos vadovų biografijos.

Knygoje suregistruota istorinė medžiaga įtikinamai ir nepaneigiamai parodo, kad 1941 m. birželio mėnesio sukilimas buvo visuotinis ir vyko ne tik Kaune, bet apėmė visą Lietuvą. Tai buvo lietuvių tautos atsakas į žiaurias sovietų ir jų pakalikų represijas vykdytas Lietuvoje, siekiant sunaikinti tautinį mentalitetą.

Knygos išvadose rašoma: „1941 m. sukilimas turėjo ir tebeturi didžiulę reikšmę lietuvių tautai. Sukilimas pademonstravo tautos vienybę kovojant su priešu – sovietiniais okupantais ir jų talkininkais lietuviais... Šis sukilimas vėliau paskatino lietuvius burtis į antinacinę rezistenciją, o1944 m. pabaigoje prasidėjus antrai sovietinei okupacijai antinacinė rezistencija peraugo į partizaninę kovą su sovietais, kuri vyko net iki 1953 metų.

Ši knyga nepaprastai reikšminga paminint sukilimo septyniasdešimtmetį ir yra neįkainojamas šaltinis sukilimui įvertinti. Ji yra gera dovana kiekvienam Lietuvos patriotui, siekiančiam detaliau susipažinti su įvykiais, vykusiais tuo metu Lietuvoje. Ji skatina kiekvieną, skaitantį šią knygą, atminti ir didžiuotis tais Lietuvos patriotais, kurių bebaimė ir pasiaukojanti kova su sovietiniais okupantais akivaizdžiai parodė pasauliui, kad nebuvo jokio savanoriško tautos įstojimo į Sovietų Sąjungą, apie ką net šiandien kalba kai kurie buvusių kolaborantų vaikai ir anūkai. Tai tiesos atkirtis įvairaus plauko veikėjams Lietuvoje ir užsienyje, bandantiems apšmeižti 1941 m. sukilimą Lietuvoje, o sukilėliams prirašyti nusikaltimus, kurių jie nepadarė.

Ypač reikia, kad knygą perskaitytų jaunosios kartos atstovai ir teisingai įvertintų sukilėlių žygdarbį. Knygą galima įsigyti LGGRT centre ( Didžioji g. 17-1) ir knygynuose.

Plačiau apie šią knygą ir Birželio sukilimą rašysime birželio 23 dieną priede „Už laisvę“.

© 2011 „XXI amžius“