2011 m. birželio 15 d.
Nr. 45
(1925)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona


ARCHYVAS

2011 metai


XXI Amžius

Skaitykla

„Laisvė kainos neturi“

Giedrius Grabauskas-Karoblis

2010 metais VDU leidykla išleido rašytojo, publicisto, aktyvaus visuomenės veikėjo Kazio Blaževičiaus knygą „Laisvė kainos neturi“. Knygoje pateikiama daug informacijos apie carinės Rusijos valdomos Lietuvos inteligentus, kovojusius už lietuvių kalbos išsaugojimą, už mūsų krašto laisvę, žymius teisininkus, gydytojus, inžinierius, publicistus, politikus, visuomenės veikėjus. Knygoje prisiminti ir žymūs pokario partizanų vadai, ir 1996 metais nužudytas Čečėnijos prezidentas D. Dudajevas. Knygoje nemažai dėmesio skiriama retai Lietuvoje prisimenamoms iškilioms asmenybėms.


Literatūra

Knyga apie 1941 metų Birželio sukilimą

Eugenijus Rimvydas Stancikas,

Laisvės kovų dalyvis

Artėjant 1941 m. birželio 22-28 dienomis vykusio Lietuvos patriotų sukilimo prieš sovietinius okupantus septyniasdešimtmečiui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras išleido istoriko Juozo Jankausko parengtą knygą „1941 m. Birželio sukilimas Lietuvoje“ (Vilnius, 2010). Tai labai reikalinga knyga, skirta, kaip rašoma knygos dedikacijoje, „sukilėliams, – gyviems ir mirusiems, nukankintiems ar sušaudytiems NKVD rūsiuose, žuvusiems sovietų lageriuose ar nacių koncentracijos stovyklose“ žygdarbiui atminti. Ši knyga labai vertinga daugeliu atžvilgiu, nes per 50 sovietinės okupacijos metų daugybė dokumentų, liečiančių šį sukilimą, buvo sunaikinti, o pats sukilimas čekistų buvo traktuojamas kaip hitlerinių okupantų pagalbininkų, žydšaudžių akcija pries raudonąją armiją ir taikius Lietovos žmones.


Literatūra

Lietuvos žydų likimai

Benjaminas ŽULYS

Neseniai išėjo trys žydų autorių memuarų knygos – Valdemaro Ginsburgo „...ir Kaunas verkė“, Levo Feigelovičiaus „Saulėtas šaltas pavasaris“ ir Mirono Ginko „Per spygliuotą vielą“. Žydų kultūros ir informacijos centras kauniečiams šias knygas pristatė Istorinėje prezidentūroje Kaune.

Šios knygos – tarsi savotiška trilogija. Autorių likimai dramatiškai siejasi su Kaunu, trėmimais ir holokaustu. Visi trys autoriai gimė Lietuvoje, o istorijos skersvėjai ir siaubingos netektys išblaškė jų gyvenimus skirtingomis kryptimis: M. Ginkus, išgelbėtas kauniečių Binkių šeimos, liko Lietuvoje, L. Feigelovičius tapo Sibiro tremtiniu, vėliau grįžo į Lietuvą ir repatrijavo į Izraelį, o V. Ginzburgas, perėjęs geto ir konclagerių pragarus, atsidūrė Didžiojoje Britanijoje. Knygos pateikia tarsi vientisą pasakojimą apie Kauno žydų bendruomenės likimą ir paneigia benusistovinčią nuostatą, kad prieškariu lietuviai ir žydai beveik nebendravo. Pasakojimuose išryškėja, kad ryšys tarp lietuvių ir žydų buvo sutvirtintas pasiaukojančios meilės ryšio. Šalia sukrečiančių liudijimų pateikiami gyvi ir jautrūs pasakojimai apie Kauną, jame gyvenusių žmonių likimus ir kančias, atviruose it neužgyjanti žaizda pasakojimuose pulsuoja tolerancija ir humanizmas.


Skaitykla

Okupacijos aukos – mūsų tautos skausmas

Kęstučio Grigaliūno „Mirties dienoraščiai. Diaries of Death“ (lietuvių ir anglų kalbomis)

Knygos viršelis

Sovietų okupacijos represijų mastą atskleidžia pernai pasirodžiusi Kęstučio Grigaliūno knyga „Mirties dienoraščiai“. Šioje knygoje pateikti sukrečiantys vaizdai apie įvairių tautų Lietuvos piliečių likimą. Jis yra gyvas liudytojas, kaip buvo vykdoma Lietuvos okupacija ir inkorporavimas į Sovietų Sąjungos sudėtį. Žmonės jau po kelių mėnesių buvo naikinami vien už stichišką, neplanuotą, bet iš žmogaus dorovės, iš širdies, iš laisvės pojūčio kilusį pasipriešinimą. Čia paminėta tik maža dalis per pirmąją okupaciją nukankintų Lietuvos piliečių. Dviejuose sąrašuose autorius pateikia daugiau nei tūkstantį nukankintų asmenų pavardžių. Skelbiame iki didžiųjų Birželio trėmimų suimtų, kankintų bei sušaudytų ar mirusių lageriuose ir kalėjimuose kankinių sąrašą. Dėl asmens ar įvykio svarbumo pateikiame ir kai kurių Birželio trėmimų aukų pavardes. Jei nurodoma, kad kalinys mirė lageryje, galima suprasti, kad jį nukankino ar užmušė, nes Stalino budeliai mėgavosi žudymu, o dokumentuose mirties priežastį nurodydavo kokią nors ligą. Taip pat ir sušaudytieji – daugeliu atvejų jie irgi galėjo būti nukankinti. Represuotieji pagal profesiją ar išsilavinimą dažniausiai buvo karininkai, tarnautojai, mokytojai, ūkininkai, moksleiviai ir kt.


Skaitykla

Žmonės kovų audrose

Petras Girdzijauskas,

Laisvės kovų dalyvis

Knygos „Pūtėme prieš vėją“
penktos dalies viršelis

UAB „Petro ofsetas“ išleido Edvardo Buroko penktąją serijos „Pūtėme prieš vėją“ knygą.

 Į šią knygą E. Burokas surašė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narių biografijas. Dalies žuvusių ir išėjusių amžinybėn tėra tik pavardės – stengtasi prisiminti ir įvardinti visus. Ar pavyko, spręsti skaitytojams.

Daugumai iš įvardintųjų buvo lemta gyventi okupuotoje tėvynėje, kovoti su okupantais ginklu, plunksna, sabotuoti ar rengti okupantui pasalas. Visi arba beveik visi okupacijos metais vaikščiojo skustuvo ašmenimis ir ne visada sėkmingai – vieni tuos sunkumus įveikė, kiti balansavo, nepažeisdami savo moralinių nuostatų, dar kiti susižeidę krito ir vėl kėlėsi, vėl lipo ant okupacinio skustuvo ir ėjo plienu, dar kiti kritę nepakilo. Kas įvertins tokią daugybę didvyrių ir ne didvyrių, kas išdalins ordinus, medalius, papeikimus ar net pasmerkimus? Palikim tą pareigą ateinančioms kartoms, tegul ir jie pavaikščioja bent atminties skustuvu.


Literatūra

Sibiro tremties vaikų atsiminimai

Stanislovas ABROMAVIČIUS

Knygos „Sibiro vaikai“ viršelyje –
„didžiosios nusidėjėlės“ seserys
tremtinės trylikametė Aušra
ir keturiolikmetė Laimutė Juškaitė.
1949 metai, Raseinių kalėjimas

„Naujojo lanko“ leidykla per savo gyvavimo dešimtmetį išleido apie 700 knygų. Dauguma jų – pasakojimai, atsiminimai apie tremtis, pokario pasipriešinimą, taip pat pripažintų ir pradedančių autorių grožinės knygos, meniniai albumai. Šioje leidykloje  savo knygas yra išleidę dauguma tremtinių bei politinių kalnių, kurie randa čia bendraminčių. Ir leidyklos direktorius Vidmantas Zavadskis, ir spaustuvės „Morkūnas ir Ko“ direktorius Tautvydas Majauskas yra buvę mažieji tremtiniai...


Literatūra

Č. Milošo skaitymai

Alicija MATIUKIENĖ,

Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė

Gegužės 3 dieną Rokiškio Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje  paminėtas lenkų poeto, Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo šimtmetis. Į konferenciją „Česlovo Milošo skaitymai“, kurią organizavo Rokiškio rajono Juozo Keliuočio viešoji biblioteka su Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centru bei partneriais – Lenkijos institutu Vilniuje ir Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešąja biblioteka, susirinko literatūros mylėtojai, kultūros darbuotojai, literatai, pedagogai, rajono vadovai. Konferencijos išvakarėse Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro nariai aplankė Česlovo Milošo tėviškę Kėdainių rajone Šetenių kaime, grožėjosi pavasario žalumoje skęstančiu Isos slėniu, geltonuojančia Šv. Petro raktelių pieva, aplankė Šventybrasčio bažnyčią, kurioje Česlovas Milošas buvo pakrikštytas, šimtamečių ąžuolų prieglobstyje besiilsinčių poeto senelių kapavietę. Į jubiliejinę konferenciją atvykusius svečius ir klausytojus pasveikino rajono meras Vidmantas Kanopa, LR Seimo narys Algis  Kazulėnas. Pranešimus skaitė VU Polonistikos centro dėstytoja Danuta Balašaitienė, rašytoja, vertėja Birutė Jonuškaitė, VDU šiuolaikinės literatūrologijos magistrė Kristina Grinkevičiūtė-Lukošienė, filosofas, žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius Andrius Konickis, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. Pranešimuose buvo nagrinėjami Česlovo Milošo gyvenimo aspektai, jo literatūrinės, eseistinės, filosofinės įžvalgos, diplomatinė veikla bei kūrybinis palikimas, liudijantis rašytojo talentą. Klausytojus sudomino kai kurie mažiau visuomenei žinomi Č. Milošo ir rokiškėno, kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ įkūrėjo, redaktoriaus Juozo Keliuočio bendravimo ir bičiulystės faktai. Renginio metu Č. Milošo tekstus skaitė Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Petras Venclova. Klausytojams buvo pristatyta dokumentų paroda „Didis kaip pasaulis rašytojas“ iš Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos fondų.


Naujienų vaivorykštė

Rytojaus teatras

Prof. Petras Bielskis

Šiaulių universiteto teatras. Kjodžos
kivirčai (vad. S. Jakubauskas)

Gegužės 10–12 dienomis Šiaulių universitete vyko šeštasis tarptautinis studentų teatrų festivalis „Po saule“. Studentų teatras ateina iš toli, nuo Vilniaus jėzuitų akademijos laikų. Lietuvos Bažnyčia per akademiją baigusius kunigus priėmė teatrą kaip savą. Teatras įsitvirtino ne tik bažnyčioje, bet ir parapijinėje mokykloje. Iš ten vėl sugrįžo į akademiją. Nuo tų laikų teatras yra kovos ir susikalbėjimo įrankis.


Teatras

Svarbiausia – žiūrovas

Gintarė Martinaitienė

Režisierė Gražina Guzovijienė

Gegužės 22 dieną Zanavykų teatras Kazio Sajos pjesės „Šventežeris“ premjera paminėjo kūrybinio darbo 25-etį. Teatro režisierė Gražina Guzovijienė džiaugiasi į jų spektaklius besirenkančiais žiūrovais ir sako, jog būtent jie ir yra didžiausias darbo įvertinimas.

Nemėgsta girtis

G. Guzovijienė, baigusi mokslus Klaipėdos universitete, į Šakius atvyko dirbti 1985 metais. Būtent tada ir atgimė teatras Šakiuose, kurio veikla buvo nutrūkusi, kai mirė tuometinio teatro vadovė Salomėja Kuzmienė. Žinoma, naujai specialistei reikėjo įdėti nemažai pastangų, kad ši veikla atsinaujintų. Pavyko. Po dešimties darbo metų G. Guzovijienės vadovaujamas teatras gavo Zanavykų teatro vardą. Dabar jau praėjo 25-eri, tačiau teatro vadovė nelinkusi girtis ar liaupsinti savo veiklos, pastatytų spektaklių. „Mes darome tai, kas mums patinka, o jei tai vertina ir žiūrovas – puiku“, – sako ji. Teatras yra dalyvavęs įvairiuose konkursuose ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, pelnė ne vieną apdovanojimą, nominaciją ir premiją. Draugiškus santykius teatralai palaiko su kolegomis iš Kauno, Jurbarko, Birštono, Kalvarijos. Nors režisierė ateities planų neišdavė, tikėtina, kad vasarą jie išvyks ir į užsienį. Be to, teatralai yra ypač visuomeniški – jie dažnai savo inscenizacijomis ir gera nuotaika puošia įvairiausias šventes, renginius.


Teatras

Sezoną baigia komedijos premjera  

Scena iš spektaklio „Misis
Markhem miegamasis“

Birželio 11, 12 dienomis Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre vyko paskutinė šio sezono premjera – Rėjaus Kunio (Ray  Cooney) ir Džono Čepmeno (John Chapman) komedija „Misis Markhem miegamasis“. Pašėlusio tempo spektaklis apie meilę ir kai ką daugiau. Žinoma, juokingai ir šiek tiek provokuojamai.    

Elegantiškas Londono butas. Ryškus, skoningas dekoras. Šiltas vasaros vakaras ir dar šiltesni, spalvingesni spektaklio personažai. Juokingą situaciją keičia dar juokingesnė. Meilės intrigos veja viena kitą. Žiūrovų simpatijas netrunka užkariauti žavi dama Džoana Markhem, puošni jauna užsienietė Silvija, stilingas dizaineris Alisteris, vyriškas ir savimi pasitikintis Henris, patrauklusis Filipas, solidus verslininkas Volteris, netgi lengvabūdė Linda. Ir visas komplektas geros komedijos „prieskonių“: nevaržomi jausmų protrūkiai, tarsi žaidžiant sprendžiamos net trijų porų problemos ir netikėtai rimti klausimai, pavyzdžiui: ar ištikimybė dar yra vertybė šiuolaikiniam žmogui? Ar nevaržomas mėgavimasis erotika, seksu, laisva meile yra norma, ar vis dėlto neigiama sekso revoliucijos pasekmė? Patraukli, sąmojinga žinomų dramaturgų pjesė puikiai užsirekomendavusi, ne kartą sėkmingai statyta pačiuose garsiausiuose pasaulio teatruose.  


Retro

Degęs Dievo ir Tėvynės meile

Kun. Antano Miluko 140-osioms gimimo metinėms

Vilmantas KRIKŠTAPONIS

Kun. Antanas Milukas

Garbingą kelią lietuvių tautiniame judėjime yra pramynusi lietuvių katalikų dvasininkija, davusi lietuvių tautai daug ryškiai švietusių švyturių. Vienas tokių – lietuviškos spaudos leidėjas, publicistas ir rašytojas, kultūrininkas ir švietėjas kunigas Antanas Milukas, nuo kurio gimimo prabėgo 140 metų.

Kun. A. Milukas gimė 1871 metais Marijampolės apskrityje, Krosnos valsčiuje, Šeštokų kaimo ūkininko Juozo Miluko ir Elzbietos Viskačkaitės šeimoje. Dar ankstyvos vaikystės metais artimieji bei aplinkiniai netruko pastebėti Antanuko polinkį mokslui, todėl tėvai jį pradėjo leisti į Rudaminos pradžios mokyklą. Vėliau mokslą tęsė garsiojoje Marijampolės gimnazijoje.


Atmintis

Prisimintas kūrėjas

Tapytojas ir medžio drožėjas
Stasys Petrauskas
Autoriaus nuotrauka

Pernai, gegužės 28 dieną, eidamas 61-uosius gyvenimo metus, Panevėžyje mirė dailininkas ir poetas Stasys Petrauskas. Jo atminimui  draugai ir artimieji įkūrė labdaros ir paramos fondą, kurio tikslas – rengti dailininko tapybos, grafikos ir skulptūros darbų parodas Panevėžyje ir Vilniuje, išleisti jo rašytinį palikimą, atsiminimų knygą apie jį, dailės kūrinių albumą, sukurti dokumentinį filmą, Panevėžio miesto centre pastatyti skulptūrą. Per jo gimtadienį, sausio 31-ąją, fondas pakvietė į renginį Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, o minint dailininko mirties pirmąsias metines, į prisiminimų popietę Panevėžio muzikiniame teatre susirinko meno žmonės, inteligentijos atstovai,  kūrėjo artimieji, tie, kurie gerai pažinojo ir mylėjo Stasį. Popietę vedė J. Miltinio dramos teatro aktorius Algirdas Paulavičius. Jis prisiminė, kad Stasys itin mėgo S. Jeseniną, V. Vysockį. Pats turėjo gražų balsą, dainavo pritardamas gitara. S. Petrauskas buvo nepaprastas ir gebantis bendrauti žmogus, pas jį užeiti galėjo bet kas bet kuriuo paros metu. Buvo itin darbštus, tačiau labai jautrus, nebijojo pasakyti tiesos, kartais ir šiurkštesnį žodį. Jautėsi esąs laisvas. Prisiminimais apie S. Petrauską dalijosi dainų atlikėjas Sigitas Stankūnas, aktorius Enrikas Kačinskas, medžio meistras iš Paberžės Rimantas Idzelis bei kiti. Lukas Petrauskas ir aktorius Ignas Ciplijauskas skaitė S. Petrausko poeziją. Susirinkusieji išgirdo informaciją apie S. Petrausko atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondo veiklą. Miesto centre numatyta pastatyti  S. Petrausko skulptūrą,  ant jo kapo – antkapinį paminklą. Rengiamasi atskiromis knygomis išleisti  menininko kūrybinį palikimą, prisiminimų knygą. Poetė Elvyra Pažemeckaitė siūlė S. Petrausko poeziją įtraukti į tarptautinio „Poezijos pavasario“ skaitymus. Visą prisiminimų popietę buvo rodomos skaidrės, pasakojusios apie menininko gyvenimą ir kūrybą. 


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija