|
Skaitykla
Laisvė kainos neturi
Giedrius Grabauskas-Karoblis
2010 metais VDU leidykla išleido rašytojo, publicisto,
aktyvaus visuomenės veikėjo Kazio Blaževičiaus knygą Laisvė kainos
neturi. Knygoje pateikiama daug informacijos apie carinės Rusijos
valdomos Lietuvos inteligentus, kovojusius už lietuvių kalbos išsaugojimą,
už mūsų krašto laisvę, žymius teisininkus, gydytojus, inžinierius,
publicistus, politikus, visuomenės veikėjus. Knygoje prisiminti
ir žymūs pokario partizanų vadai, ir 1996 metais nužudytas Čečėnijos
prezidentas D. Dudajevas. Knygoje nemažai dėmesio skiriama retai
Lietuvoje prisimenamoms iškilioms asmenybėms.
|
|
Literatūra
Knyga apie 1941 metų
Birželio sukilimą
Eugenijus Rimvydas Stancikas,
Laisvės kovų dalyvis
Artėjant 1941 m. birželio 22-28 dienomis vykusio
Lietuvos patriotų sukilimo prieš sovietinius okupantus septyniasdešimtmečiui,
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras išleido istoriko
Juozo Jankausko parengtą knygą 1941 m. Birželio sukilimas Lietuvoje
(Vilnius, 2010). Tai labai reikalinga knyga, skirta, kaip rašoma
knygos dedikacijoje, sukilėliams, gyviems ir mirusiems, nukankintiems
ar sušaudytiems NKVD rūsiuose, žuvusiems sovietų lageriuose ar nacių
koncentracijos stovyklose žygdarbiui atminti. Ši knyga labai vertinga
daugeliu atžvilgiu, nes per 50 sovietinės okupacijos metų daugybė
dokumentų, liečiančių šį sukilimą, buvo sunaikinti, o pats sukilimas
čekistų buvo traktuojamas kaip hitlerinių okupantų pagalbininkų,
žydšaudžių akcija pries raudonąją armiją ir taikius Lietovos žmones.
|
|
Literatūra
Lietuvos žydų likimai
Benjaminas ŽULYS
Neseniai išėjo trys žydų autorių memuarų knygos
Valdemaro Ginsburgo ...ir Kaunas verkė, Levo Feigelovičiaus
Saulėtas šaltas pavasaris ir Mirono Ginko Per spygliuotą vielą.
Žydų kultūros ir informacijos centras kauniečiams šias knygas pristatė
Istorinėje prezidentūroje Kaune.
Šios knygos tarsi savotiška trilogija. Autorių
likimai dramatiškai siejasi su Kaunu, trėmimais ir holokaustu. Visi
trys autoriai gimė Lietuvoje, o istorijos skersvėjai ir siaubingos
netektys išblaškė jų gyvenimus skirtingomis kryptimis: M. Ginkus,
išgelbėtas kauniečių Binkių šeimos, liko Lietuvoje, L. Feigelovičius
tapo Sibiro tremtiniu, vėliau grįžo į Lietuvą ir repatrijavo į Izraelį,
o V. Ginzburgas, perėjęs geto ir konclagerių pragarus, atsidūrė
Didžiojoje Britanijoje. Knygos pateikia tarsi vientisą pasakojimą
apie Kauno žydų bendruomenės likimą ir paneigia benusistovinčią
nuostatą, kad prieškariu lietuviai ir žydai beveik nebendravo. Pasakojimuose
išryškėja, kad ryšys tarp lietuvių ir žydų buvo sutvirtintas pasiaukojančios
meilės ryšio. Šalia sukrečiančių liudijimų pateikiami gyvi ir jautrūs
pasakojimai apie Kauną, jame gyvenusių žmonių likimus ir kančias,
atviruose it neužgyjanti žaizda pasakojimuose pulsuoja tolerancija
ir humanizmas.
|
|
Skaitykla
Okupacijos aukos
mūsų tautos skausmas
Kęstučio Grigaliūno Mirties dienoraščiai. Diaries
of Death (lietuvių ir anglų kalbomis)
|
Knygos viršelis
|
Sovietų okupacijos represijų mastą
atskleidžia pernai pasirodžiusi Kęstučio Grigaliūno knyga Mirties
dienoraščiai. Šioje knygoje pateikti sukrečiantys vaizdai apie
įvairių tautų Lietuvos piliečių likimą. Jis yra gyvas liudytojas,
kaip buvo vykdoma Lietuvos okupacija ir inkorporavimas į Sovietų
Sąjungos sudėtį. Žmonės jau po kelių mėnesių buvo naikinami vien
už stichišką, neplanuotą, bet iš žmogaus dorovės, iš širdies, iš
laisvės pojūčio kilusį pasipriešinimą. Čia paminėta tik maža dalis
per pirmąją okupaciją nukankintų Lietuvos piliečių. Dviejuose sąrašuose
autorius pateikia daugiau nei tūkstantį nukankintų asmenų pavardžių.
Skelbiame iki didžiųjų Birželio trėmimų suimtų, kankintų bei sušaudytų
ar mirusių lageriuose ir kalėjimuose kankinių sąrašą. Dėl asmens
ar įvykio svarbumo pateikiame ir kai kurių Birželio trėmimų aukų
pavardes. Jei nurodoma, kad kalinys mirė lageryje, galima suprasti,
kad jį nukankino ar užmušė, nes Stalino budeliai mėgavosi žudymu,
o dokumentuose mirties priežastį nurodydavo kokią nors ligą. Taip
pat ir sušaudytieji daugeliu atvejų jie irgi galėjo būti nukankinti.
Represuotieji pagal profesiją ar išsilavinimą dažniausiai buvo karininkai,
tarnautojai, mokytojai, ūkininkai, moksleiviai ir kt.
|
|
Skaitykla
Žmonės kovų audrose
Petras Girdzijauskas,
Laisvės kovų dalyvis
|
Knygos Pūtėme prieš vėją
penktos dalies viršelis
|
UAB Petro ofsetas išleido Edvardo Buroko penktąją
serijos Pūtėme prieš vėją knygą.
Į šią knygą E. Burokas surašė Lietuvos laisvės
kovotojų sąjungos narių biografijas. Dalies žuvusių ir išėjusių
amžinybėn tėra tik pavardės stengtasi prisiminti ir įvardinti
visus. Ar pavyko, spręsti skaitytojams.
Daugumai iš įvardintųjų buvo lemta gyventi okupuotoje
tėvynėje, kovoti su okupantais ginklu, plunksna, sabotuoti ar rengti
okupantui pasalas. Visi arba beveik visi okupacijos metais vaikščiojo
skustuvo ašmenimis ir ne visada sėkmingai vieni tuos sunkumus
įveikė, kiti balansavo, nepažeisdami savo moralinių nuostatų, dar
kiti susižeidę krito ir vėl kėlėsi, vėl lipo ant okupacinio skustuvo
ir ėjo plienu, dar kiti kritę nepakilo. Kas įvertins tokią daugybę
didvyrių ir ne didvyrių, kas išdalins ordinus, medalius, papeikimus
ar net pasmerkimus? Palikim tą pareigą ateinančioms kartoms, tegul
ir jie pavaikščioja bent atminties skustuvu.
|
|
Literatūra
Sibiro tremties vaikų
atsiminimai
Stanislovas ABROMAVIČIUS
|
Knygos Sibiro vaikai viršelyje
didžiosios nusidėjėlės seserys
tremtinės trylikametė Aušra
ir keturiolikmetė Laimutė Juškaitė.
1949 metai, Raseinių kalėjimas
|
Naujojo lanko leidykla per savo gyvavimo
dešimtmetį išleido apie 700 knygų. Dauguma jų pasakojimai, atsiminimai
apie tremtis, pokario pasipriešinimą, taip pat pripažintų ir pradedančių
autorių grožinės knygos, meniniai albumai. Šioje leidykloje savo
knygas yra išleidę dauguma tremtinių bei politinių kalnių, kurie
randa čia bendraminčių. Ir leidyklos direktorius Vidmantas Zavadskis,
ir spaustuvės Morkūnas ir Ko direktorius Tautvydas Majauskas yra
buvę mažieji tremtiniai...
|
|
Literatūra
Č. Milošo skaitymai
Alicija MATIUKIENĖ,
Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos
direktorė
Gegužės 3 dieną Rokiškio Juozo Keliuočio viešojoje
bibliotekoje paminėtas lenkų poeto, Nobelio literatūros premijos
laureato Česlovo Milošo šimtmetis. Į konferenciją Česlovo Milošo
skaitymai, kurią organizavo Rokiškio rajono Juozo Keliuočio viešoji
biblioteka su Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centru
bei partneriais Lenkijos institutu Vilniuje ir Kėdainių Mikalojaus
Daukšos viešąja biblioteka, susirinko literatūros mylėtojai, kultūros
darbuotojai, literatai, pedagogai, rajono vadovai. Konferencijos
išvakarėse Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro nariai
aplankė Česlovo Milošo tėviškę Kėdainių rajone Šetenių kaime, grožėjosi
pavasario žalumoje skęstančiu Isos slėniu, geltonuojančia Šv. Petro
raktelių pieva, aplankė Šventybrasčio bažnyčią, kurioje Česlovas
Milošas buvo pakrikštytas, šimtamečių ąžuolų prieglobstyje besiilsinčių
poeto senelių kapavietę. Į jubiliejinę konferenciją atvykusius svečius
ir klausytojus pasveikino rajono meras Vidmantas Kanopa, LR Seimo
narys Algis Kazulėnas. Pranešimus skaitė VU Polonistikos centro
dėstytoja Danuta Balašaitienė, rašytoja, vertėja Birutė Jonuškaitė,
VDU šiuolaikinės literatūrologijos magistrė Kristina Grinkevičiūtė-Lukošienė,
filosofas, žurnalo Naujoji Romuva vyriausiasis redaktorius Andrius
Konickis, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.
Pranešimuose buvo nagrinėjami Česlovo Milošo gyvenimo aspektai,
jo literatūrinės, eseistinės, filosofinės įžvalgos, diplomatinė
veikla bei kūrybinis palikimas, liudijantis rašytojo talentą. Klausytojus
sudomino kai kurie mažiau visuomenei žinomi Č. Milošo ir rokiškėno,
kultūros žurnalo Naujoji Romuva įkūrėjo, redaktoriaus Juozo Keliuočio
bendravimo ir bičiulystės faktai. Renginio metu Č. Milošo tekstus
skaitė Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Petras Venclova.
Klausytojams buvo pristatyta dokumentų paroda Didis kaip pasaulis
rašytojas iš Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos fondų.
|
|
Naujienų vaivorykštė
Rytojaus teatras
Prof. Petras Bielskis
|
Šiaulių universiteto teatras. Kjodžos
kivirčai (vad. S. Jakubauskas)
|
Gegužės 1012 dienomis Šiaulių universitete vyko
šeštasis tarptautinis studentų teatrų festivalis Po saule. Studentų
teatras ateina iš toli, nuo Vilniaus jėzuitų akademijos laikų. Lietuvos
Bažnyčia per akademiją baigusius kunigus priėmė teatrą kaip savą.
Teatras įsitvirtino ne tik bažnyčioje, bet ir parapijinėje mokykloje.
Iš ten vėl sugrįžo į akademiją. Nuo tų laikų teatras yra kovos ir
susikalbėjimo įrankis.
|
|
Teatras
Svarbiausia žiūrovas
Gintarė Martinaitienė
|
Režisierė Gražina Guzovijienė
|
Gegužės 22 dieną Zanavykų teatras Kazio Sajos
pjesės Šventežeris premjera paminėjo kūrybinio darbo 25-etį. Teatro
režisierė Gražina Guzovijienė džiaugiasi į jų spektaklius besirenkančiais
žiūrovais ir sako, jog būtent jie ir yra didžiausias darbo įvertinimas.
Nemėgsta girtis
G. Guzovijienė, baigusi mokslus Klaipėdos universitete,
į Šakius atvyko dirbti 1985 metais. Būtent tada ir atgimė teatras
Šakiuose, kurio veikla buvo nutrūkusi, kai mirė tuometinio teatro
vadovė Salomėja Kuzmienė. Žinoma, naujai specialistei reikėjo įdėti
nemažai pastangų, kad ši veikla atsinaujintų. Pavyko. Po dešimties
darbo metų G. Guzovijienės vadovaujamas teatras gavo Zanavykų teatro
vardą. Dabar jau praėjo 25-eri, tačiau teatro vadovė nelinkusi girtis
ar liaupsinti savo veiklos, pastatytų spektaklių. Mes darome tai,
kas mums patinka, o jei tai vertina ir žiūrovas puiku, sako
ji. Teatras yra dalyvavęs įvairiuose konkursuose ne tik Lietuvoje,
bet ir už jos ribų, pelnė ne vieną apdovanojimą, nominaciją ir premiją.
Draugiškus santykius teatralai palaiko su kolegomis iš Kauno, Jurbarko,
Birštono, Kalvarijos. Nors režisierė ateities planų neišdavė, tikėtina,
kad vasarą jie išvyks ir į užsienį. Be to, teatralai yra ypač visuomeniški
jie dažnai savo inscenizacijomis ir gera nuotaika puošia įvairiausias
šventes, renginius.
|
|
Teatras
Sezoną baigia komedijos
premjera
|
Scena iš spektaklio Misis
Markhem miegamasis
|
Birželio 11, 12 dienomis Panevėžio Juozo Miltinio
dramos teatre vyko paskutinė šio sezono premjera Rėjaus Kunio
(Ray Cooney) ir Džono Čepmeno (John Chapman) komedija Misis Markhem
miegamasis. Pašėlusio tempo spektaklis apie meilę ir kai ką daugiau.
Žinoma, juokingai ir šiek tiek provokuojamai.
Elegantiškas Londono butas. Ryškus, skoningas dekoras.
Šiltas vasaros vakaras ir dar šiltesni, spalvingesni spektaklio
personažai. Juokingą situaciją keičia dar juokingesnė. Meilės intrigos
veja viena kitą. Žiūrovų simpatijas netrunka užkariauti žavi dama
Džoana Markhem, puošni jauna užsienietė Silvija, stilingas dizaineris
Alisteris, vyriškas ir savimi pasitikintis Henris, patrauklusis
Filipas, solidus verslininkas Volteris, netgi lengvabūdė Linda.
Ir visas komplektas geros komedijos prieskonių: nevaržomi jausmų
protrūkiai, tarsi žaidžiant sprendžiamos net trijų porų problemos
ir netikėtai rimti klausimai, pavyzdžiui: ar ištikimybė dar yra
vertybė šiuolaikiniam žmogui? Ar nevaržomas mėgavimasis erotika,
seksu, laisva meile yra norma, ar vis dėlto neigiama sekso revoliucijos
pasekmė? Patraukli, sąmojinga žinomų dramaturgų pjesė puikiai užsirekomendavusi,
ne kartą sėkmingai statyta pačiuose garsiausiuose pasaulio teatruose.
|
|
Retro
Degęs Dievo ir Tėvynės
meile
Kun. Antano Miluko 140-osioms gimimo metinėms
Vilmantas KRIKŠTAPONIS
|
Kun. Antanas Milukas
|
Garbingą kelią lietuvių tautiniame judėjime yra
pramynusi lietuvių katalikų dvasininkija, davusi lietuvių tautai
daug ryškiai švietusių švyturių. Vienas tokių lietuviškos spaudos
leidėjas, publicistas ir rašytojas, kultūrininkas ir švietėjas kunigas
Antanas Milukas, nuo kurio gimimo prabėgo 140 metų.
Kun. A. Milukas gimė 1871 metais Marijampolės apskrityje,
Krosnos valsčiuje, Šeštokų kaimo ūkininko Juozo Miluko ir Elzbietos
Viskačkaitės šeimoje. Dar ankstyvos vaikystės metais artimieji bei
aplinkiniai netruko pastebėti Antanuko polinkį mokslui, todėl tėvai
jį pradėjo leisti į Rudaminos pradžios mokyklą. Vėliau mokslą tęsė
garsiojoje Marijampolės gimnazijoje.
|
|
Atmintis
Prisimintas kūrėjas
|
Tapytojas ir medžio drožėjas
Stasys Petrauskas
Autoriaus nuotrauka
|
Pernai, gegužės 28 dieną, eidamas 61-uosius
gyvenimo metus, Panevėžyje mirė dailininkas ir poetas Stasys Petrauskas.
Jo atminimui draugai ir artimieji įkūrė labdaros ir paramos fondą,
kurio tikslas rengti dailininko tapybos, grafikos ir skulptūros
darbų parodas Panevėžyje ir Vilniuje, išleisti jo rašytinį palikimą,
atsiminimų knygą apie jį, dailės kūrinių albumą, sukurti dokumentinį
filmą, Panevėžio miesto centre pastatyti skulptūrą. Per jo gimtadienį,
sausio 31-ąją, fondas pakvietė į renginį Gabrielės Petkevičaitės-Bitės
viešojoje bibliotekoje, o minint dailininko mirties pirmąsias metines,
į prisiminimų popietę Panevėžio muzikiniame teatre susirinko meno
žmonės, inteligentijos atstovai, kūrėjo artimieji, tie, kurie gerai
pažinojo ir mylėjo Stasį. Popietę vedė J. Miltinio dramos teatro
aktorius Algirdas Paulavičius. Jis prisiminė, kad Stasys itin mėgo
S. Jeseniną, V. Vysockį. Pats turėjo gražų balsą, dainavo pritardamas
gitara. S. Petrauskas buvo nepaprastas ir gebantis bendrauti žmogus,
pas jį užeiti galėjo bet kas bet kuriuo paros metu. Buvo itin darbštus,
tačiau labai jautrus, nebijojo pasakyti tiesos, kartais ir šiurkštesnį
žodį. Jautėsi esąs laisvas. Prisiminimais apie S. Petrauską dalijosi
dainų atlikėjas Sigitas Stankūnas, aktorius Enrikas Kačinskas, medžio
meistras iš Paberžės Rimantas Idzelis bei kiti. Lukas Petrauskas
ir aktorius Ignas Ciplijauskas skaitė S. Petrausko poeziją. Susirinkusieji
išgirdo informaciją apie S. Petrausko atminimo įamžinimo labdaros
ir paramos fondo veiklą. Miesto centre numatyta pastatyti S. Petrausko
skulptūrą, ant jo kapo antkapinį paminklą. Rengiamasi atskiromis
knygomis išleisti menininko kūrybinį palikimą, prisiminimų knygą.
Poetė Elvyra Pažemeckaitė siūlė S. Petrausko poeziją įtraukti į
tarptautinio Poezijos pavasario skaitymus. Visą prisiminimų popietę
buvo rodomos skaidrės, pasakojusios apie menininko gyvenimą ir kūrybą.
|
|
|