Kultūros zona

Skaitykla

Žmonės kovų audrose

Petras Girdzijauskas,

Laisvės kovų dalyvis

Knygos „Pūtėme prieš vėją“ penktos dalies viršelis

UAB „Petro ofsetas“ išleido Edvardo Buroko penktąją serijos „Pūtėme prieš vėją“ knygą.

 Į šią knygą E. Burokas surašė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narių biografijas. Dalies žuvusių ir išėjusių amžinybėn tėra tik pavardės – stengtasi prisiminti ir įvardinti visus. Ar pavyko, spręsti skaitytojams.

Daugumai iš įvardintųjų buvo lemta gyventi okupuotoje tėvynėje, kovoti su okupantais ginklu, plunksna, sabotuoti ar rengti okupantui pasalas. Visi arba beveik visi okupacijos metais vaikščiojo skustuvo ašmenimis ir ne visada sėkmingai – vieni tuos sunkumus įveikė, kiti balansavo, nepažeisdami savo moralinių nuostatų, dar kiti susižeidę krito ir vėl kėlėsi, vėl lipo ant okupacinio skustuvo ir ėjo plienu, dar kiti kritę nepakilo. Kas įvertins tokią daugybę didvyrių ir ne didvyrių, kas išdalins ordinus, medalius, papeikimus ar net pasmerkimus? Palikim tą pareigą ateinančioms kartoms, tegul ir jie pavaikščioja bent atminties skustuvu.

Edvardui brangi kiekvieno lietuvio atmintis. Jis neskuba pykti, tuo labiau smerkti, veikiau pagiria, paguodžia. Kiekvienas, gyvenęs tuo laikotarpiu, yra įdėjęs į tėvynės aruodą  kruopelę rezistencijos. Gal kuris ir suklupęs, bet akmenų į tėvynainius nesvaidęs.

Didžiulio laisvės kovotojų būrio keliai skyrėsi savo geografija, sąlygomis ir aplinkybėmis – vieni nuklydo į Vakarus, kiti liko  tėvynėje ginti savo laisvės ir gimtųjų namų. Suimti, surakinti, deportuoti į Rytus. Dar kitų likimas – nežinomas. Jie kovėsi ir žuvo be pėdsako karo sūkuriuose.

Spalvingiausia paletė yra kovotojų, likusių Lietuvoje. Jų batalijos okupacijos gniaužtuose tėvynėje ir Rytų katorgos gruode.

Gera proga paminėti bolševikinių represinių struktūrų didžiausią klaidą, sukaupiant didelius rezistentų kontingentus GULAG‘ų padaliniuose. LLKS nariai, susitikę katorgoje, toliau tęsė  savo patriotinį darbą, patraukdami į savo organizaciją kitus lietuvius ir nelietuvius, toliau laikėsi savo patriotinių ir organizacijos nuostatų, vykdė nepaklusnumo, sabotažo, net diversinius aktus, organizavo sukilimus. Raudonosios imperijos griūtis prasidėjo nuo GULAG’o išardymo.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos komanda po GULAG’o žlugimo grįžo į Lietuvą arba įsitaisė Latvijoje bei Karaliaučiaus srityje, toliau tęsė pragaištingą raudonosios imperijos ardymo darbą. Tą byloja dokumentų faksimilės ir nuotraukos iš Edvardo išleistų knygų tomų.

Edvardas skaitytojams vieną po kito guldo knygų tomus apie laisvės kovotojų batalijas. Tai rodo, kad tos batalijos dar vyksta ir pookupaciniams socialistams entuziazmo jos nekelia. Veikiau atvirkščiai. Tikėtina, kad imperinis tardytojas, anuomet nesugebėjęs įrodyti Edvardo įvykdytų diversijų, ir šiandien ištartų panašią frazę: „Na niet sūda niet, no ja znaju, čto tebia rasstrieliat nado“.

© 2011 „XXI amžius“