Kultūros zona

Skaitykla

Okupacijos aukos – mūsų tautos skausmas

Kęstučio Grigaliūno „Mirties dienoraščiai. Diaries of Death“ (lietuvių ir anglų kalbomis)

Knygos viršelis

Sovietų okupacijos represijų mastą atskleidžia pernai pasirodžiusi Kęstučio Grigaliūno knyga „Mirties dienoraščiai“. Šioje knygoje pateikti sukrečiantys vaizdai apie įvairių tautų Lietuvos piliečių likimą. Jis yra gyvas liudytojas, kaip buvo vykdoma Lietuvos okupacija ir inkorporavimas į Sovietų Sąjungos sudėtį. Žmonės jau po kelių mėnesių buvo naikinami vien už stichišką, neplanuotą, bet iš žmogaus dorovės, iš širdies, iš laisvės pojūčio kilusį pasipriešinimą. Čia paminėta tik maža dalis per pirmąją okupaciją nukankintų Lietuvos piliečių. Dviejuose sąrašuose autorius pateikia daugiau nei tūkstantį nukankintų asmenų pavardžių. Skelbiame iki didžiųjų Birželio trėmimų suimtų, kankintų bei sušaudytų ar mirusių lageriuose ir kalėjimuose kankinių sąrašą. Dėl asmens ar įvykio svarbumo pateikiame ir kai kurių Birželio trėmimų aukų pavardes. Jei nurodoma, kad kalinys mirė lageryje, galima suprasti, kad jį nukankino ar užmušė, nes Stalino budeliai mėgavosi žudymu, o dokumentuose mirties priežastį nurodydavo kokią nors ligą. Taip pat ir sušaudytieji – daugeliu atvejų jie irgi galėjo būti nukankinti. Represuotieji pagal profesiją ar išsilavinimą dažniausiai buvo karininkai, tarnautojai, mokytojai, ūkininkai, moksleiviai ir kt.

Čia pateiktos nukankintų asmenų pavardės faktiškai neminimos spaudoje ir yra užmirštos, todėl prikelti juos iš užmaršties yra visų mūsų, lietuvių ir nelietuvių, pareiga ir prievolė. Jie nepasidavė prievartai, jų idealas buvo laisvė ir jie turi likti mūsų atmintyje. Didžiąją dalį sudaro lietuviai, bet yra ar žydų, rusų ar lenkų. Galbūt kai kurie skaitytojai pamatys ir savo dingusių giminių pavardes...

Progai pasitaikius tęsime šį Golgotos kelią praėjusių kankinių sąrašą. Tegul tai būna atsakas tiems,  kurie iki šiol garbina „saulę iš Rytų“...

Abramavičius Leonas (g. 1895), inžinierius, suimtas 1941 03 24, kalintas Panevėžio kalėjime, mirė Aktiubinlago lageryje (Kazachija).

Achmatovičius Aleksandras (g. 1897), teisininkas, suimtas 1940 07 09, kalintas Vilniuje, Kaune, nuteistas mirti.

Adamkus Antanas (g. 1913), tarnautojas, suimtas 1941 04 25, kalintas Vilniuje, mirė Norillago lageryje, Krasnojarsko krašte 1943 08 08.

Adlieris Motelis (g. 1919), suimtas 1940 08 22, kalintas Raseiniuose, sušaudytas Sol Ilecke, Čkalovo srityje 1941 12 19.

Adomaitis Juozas (g. 1892), tarnautojas, suimtas 1940 07 12, kalintas Telšiuose, mirė Vorkutlage, Komija 1944 10 02.

Aleksa Jonas (g. 1879), tarnautojas, žemės ūkio ministras, suimtas 1940 07 12, kalintas Marijampolėje. Karo pradžioje išsilaisvino. Nacių įkalintas Štuthofo lageryje 1943, grįžo į Lietuvą 1945. Išvežtas į Čeriomušką, Krasnojarsko kr. 1948, mirė Svetlo Zelionoje lag., Tomsko sr. 1955 04 22.

Ališauskas Juozas (g. 1905), ūkininkas, suimtas 1940 11 21, kalintas Alytuje, paleistas 1941 11 27. Suimtas 1945 11 27, mirė Vilniaus kalėjime 1947 10 19.

Ambraziejus Adomas (g. 1897), teisininkas, suimtas 1940 08 13, kalintas Vilniaus kalėjime. Mirė Vorkutos lageryje, Komijoje.

Ambraziejus Kazys (g. 1894), ūkininkas, suimtas 1940 10 02, kalintas Marijampolėje, Vilniuje. Mirė Svobodno lageryje, Amūro sr. 1942 12 26.

Andrejevas Pavelas (g. 1887), teisininkas. Suimtas 1940 10 31, kalintas Vilniuje. Sušaudytas Gorkyje 1942 03 16.

Andriekus Julius (g. 1909), amatininkas. Suimtas 1940 08 08, kalintas Šiauliuose. Mirė Gorkio kalėjime 1942 03 06.

Andrijauskas Pranas (g. 1886), tarnautojas. Suimtas 1940 07 12, kalintas Utenoje, Vilniuje. Mirė Adako invalidų namuose, Komija 1941 12.

Andriūnas Izidorius (g. 1902), kapitonas, LAF narys. Suimtas 1941 06 14. Mirė Lesnoje lag., Kirovo sr. 1943 11 27.

Andriušis Bronius (g. 1909), leitenantas. Suimtas 1941 01 25, kalintas Kaune. Mirė Vorkutos lageryje, Komijoje 1943 09 23.

Andriuškevičius Boleslovas (g. 1917), karys. Suimtas 1941 01 29, kalintas Vilniuje. Nuteistas mirti, bet kilus karui išsilaisvino.

Andriuškevičius Izidorius (g. 1905), policininkas. Išvežtas į Sevurallago lagerį, Sverdlovsko sr. 1941 06 14. Sušaudytas Sverdlovske 1942 12 02.

Antanaitis Alfonsas (g. 1900), policininkas, Vilkaviškio apskr. policijos viršininkas. Išvežtas į Rešiotų lag., Krasnojarsko kr. 1941 06 13, sušaudytas Kanske 1942 10 18.

Antanauskas Juozas (g. 1898), policininkas, nuovados viršininkas. Išvežtas į Rešiotų lag., Krasnojarsko kr. 1941 06 17. Sušaudytas Kanske 1943 02 17.

Aravičius Petras (g. 1887), tarnautojas, vidaus reikalų ministras. Išvežtas į  Sevurallago lag., Sverdlovsko sr. 1941 06 14, sušaudytas Sverdlovske 1942 08 25.

Armatovienė Natalija (g. 1900), medicinos darbuotoja. Suimta 1941 02 23, mirė Kauno kalėjime 1941 m.

Aronsonas Ovsejus (g. 1890), tarnautojas, išvežtas į Rešiotų lagerį 1941 06 14, ten mirė tardomas 1942 04 15.

Astrauskas Zenonas (g. 1903), ūkininkas, išvežtas į Rešiotų lagerį 1941 06 14, ten sušaudytas.

Aukštikalnis Juozas (g. 1894), policininkas. Suimtas 1940 06 30, kalintas Šiauliuose. Sušaudytas Gorkyje 1942 04 29.

Aukštuolis Jonas (g. 1885), tarnautojas, diplomatas, išvežtas į Rešiotų lagerį 1941 06 14. Mirė Temlago lageryje, Mordovijoje 1949 10 26.

Auliūnas-Aulinskas Jonas (g. 1899), tarnautojas. Suimtas 1941 03 17, kalintas Panevėžyje. Sušaudytas Sol Ilecke, Čkalovo sr. 1941 12 19.

Bačkis Juozas (g. 1901), majoras, Generalinio štabo karininkas. Suimtas Raudonojoje armijoje 1941 09 04. Mirė Norilsko lageryje 1942 09 29.

Bajoras Juozas (g. 1880), tarnautojas. Suimtas 1940 07 12, kalintas Ukmergėje, 1941 06 23 išlaisvintas, bet NKVD sugautas ir nukankintas Aliejų miške netoli Zarasų 1941 06 24.

Balbatytė Kazimiera (g. 1897), darbininkė. Suimta 1940 12 29, kalinta Vilniuje. Mirė Karlago lag., Kazachija 1943 08 11.

66. Balčius Petras (g. 1909), karininkas. Suimtas Raudonojoje  armijoje 1942 08 04, kalintas Leningrade. Sušaudytas Leningrado sr. 1942 08 21.

Baleišis Feliksas (g. 1896), majoras. Išvežtas į Rešiotų lag. 1941 06 14, sušaudytas Kanske.

Balsas Jonas (g. 1905), policininkas. Suimtas 1940 11 13, kalintas Vilniuje. Mirė Gorkio kalėjime 1942 06 26.

Balsevičius Antanas (g. 1907), darbininkas. Suimtas 1940 10 30, kalintas Panevėžyje. Sušaudytas Petropavlovsko kalėjime, Šiaurės Kazachijoje 1942  06 03.

Baltrėnas Kazys (g. 1923), moksleivis. Suimtas 1941 05 06, kalintas Vilniuje. Mirė Gorkio kalėjime 1942 06 28.

Baltrūnas Petras (g. 1895), majoras, išvežtas Į Norilsko lagerį 1941 06 14, ten mirė 1943 05 10.

Baltrušaitis Konstantinas (g. 1917), karininkas. Suimtas 1940 12 26, kalintas Vilniuje. Išvežtas į Gorkio kalėjimą 1941 08 23, mirties data nežinoma.

Banys Jackus (g. 1891), pulkininkas, Karo mokyklos artilerijos grupės vadas. Išvežtas į Norilsko lagerį 1941 06 14, ten mirė 1943 11 12.

Baniulis Romualdas (g. 1897), policininkas, nuovados viršininkas. Išvežtas į Rešiotų lagerį 1941 06 14, mirė tardomas 1942 04 06.

Baranauskas Stasys (g. 1910), ūkininkas. Išvežtas į Rešiotų lagerį 1941 06 14, sušaudytas Kraslage 1942 09 15.

Baranauskas Jonas (g. 1923), moksleivis. Suimtas 1940 11 06, kalintas Kaune. Mirė Buchtos lag., Komija 1942 08 30.

Bardauskas Stasys (g. 1884), teisininkas. Išvežtas į Rešiotų lagerį 1941 06 19, sušaudytas 1942 10 18.

Barkauskas Pranas (g. 1900), tarnautojas, Vidaus reikalų ministerijos referentas. Suimtas 1940 07 12, kalintas Kaune. Išvežtas į Vorkutpečlago lag., mirė Uchtižemlago lag., Komija 1941 04 06.

 Batūra Kostas (g. 1899), policininkas. Suimtas 1940 09 12, kalintas Kaune. Mirė Vorkutstrojaus lag. Komija 1943 02 10.

Bederis Izraelis (g. 1908), tarnautojas. Išvežtas į Medvežjegorsko lagerį 1941 06 16. Už bandymą pabėgti iš lagerio sušaudytas Solikamske, Molotovo sr. 1942 06 10.

Beginas Menachemas (g. 1913), teisininkas, Lenkijos žydų organizacijos „Betar“ vadas, po karo – žinomas Izraelio politikas, ministras pirmininkas. Suimtas 1940 09 21, kalintas Vilniuje. Išvežtas į Sevpečlago lagerį, Komija. Amnestuotas kaip buvęs Lenkijos pilietis 1941 09 22.

Beleckas Povilas (g. 1903), teisininkas, laikraščio „Vyriausybės žinios“ redaktorius. Išvežtas į Sevurallago lagerį 1941  06 14, sušaudytas Sverdlovske 1942 09 18.

Belostockis Šimonas (g. 1895), dvasininkas. Suimtas 1941 02 14, kalintas Vilniuje. Mirė Suchobezvodnaja lageryje 1942 09 17.

Bertašius Juozas (g. 1910). Suimtas 1940 07 01, kalintas Šiauliuose. Mirė Sevpečlago lageryje 1941 07 12.

Bičiūnas Vytautas (g. 1893), menininkas. Išvežtas į Sevurallago lagerį 1941 06 14. Sušaudytas Svedlovske 1942 11 04.

De Bondi Janušienė Eugenija (g. 1888), dvarininkė. Suimta 1940 11 02, kalinta Ukmergėje. 1941 m. birželio 23 išlaisvinta, kitą dieną nukankinta Aliejų miške netoli Zarasų.

Briedis Albinas (g. 1909), žurnalo „Verslas“ redaktorius. Suimtas 1940 07 12, kalintas Kaune ir Vilniuje. Mirė Kotlaso-Vorkutos geležinkelio stoties lageryje 1941 11 04.

Brizgys Jonas (g. 1900), majoras. Suimtas 1940 07 24, kalintas Kaune. Mirė Solikamsko lageryje 1941 05.

Bronevičius Pranas (g. 1891), pulkininkas-leitenantas, Utenos apskrities karo komendantas. 1941 06 14 išvežtas į Rešiotų lagerį, mirė 1942 07 04.

Bulvičius Vytautas (g. 1908) majoras, LAF Vilniaus štabo narys. Suimtas 1941 06 18, kalintas Vilniuje. Sušaudytas Gorkyje 1941 12 18.

Buteikis Severinas (g. 1909), dvasininkas. Suimtas 1941 04 09, kalintas Kaune, nuo sumušimo buvo pamišęs. Kilus karui išlaisvintas. Mirė 1942.

Butkus Vytautas (g. 1920), moksleivis. Suimtas 1940 12 04, kalintas Raseiniuose. Kilus karui išlaisvintas. Suimtas 1950, sušaudytas Vilniuje 1951 04 18.

Šaltinis: Grigaliūnas K. Mirties dienoraščiai. 2010

© 2011 „XXI amžius“