Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kaune paminėtas Birželio sukilimo 70-metis

Grupė renginio dalyvių Kauno senosiose kapinėse Zenono ŠIAUČIULIO nuotrauka

Praėjusios savaitės ketvirtadienį Kaune buvo paminėtos 1941 metų birželio 23-28 dienų sukilimo 70-osios metinės. 1941 metų birželio 23-iąją, per Kauno radiją buvo paskelbta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracija ir atsišaukimas į lietuvių tautą. Sukilimo centru tapo Kaunas, nes vokiečių žvalgyba, prieš užimdama šalį, sovietams pateikė turimas žinias apie sukilimo organizatorių štabus Vilniuje ir Žemaitijoje, kuriuos raudonieji sunaikino. (Šiuos mažai kam žinomus faktus pateikė prof. Vytautas Landsbergis.) Šis sukilimas dar buvo pavadintas jaunimo sukilimu, nes daugumai sukilėlių buvo iki 30 metų.

Per sukilimo istoriją visoje Lietuvoje aktyviai veikė 20-30 tūkstančių sukilėlių. Tačiau viltys atkurti nepriklausomybę neišsipildė – vokiečiai įvedė okupacinį civilinį valdymą, tad po šešių savaičių buvo likviduota ir Lietuvos laikinoji vyriausybė.

Kaune, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, buvo aukojamos šv. Mišios už žuvusius ir mirusius 1941 m. Birželio sukilimo dalyvius. Po to minėjimas tęsėsi Kauno senosiose kapinėse (buvusiose šalia Vytauto prospekto), kur atidengtas atnaujintas memorialas žuvusiems sukilėliams. Iškilmes organizavo Kauno miesto savivaldybė, Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos 1941 metų Birželio 22-28 dienų sukilėlių sąjunga. Dainavo vyrų ansamblis „Židinys“.

Minėjime kalbėjęs Europos Parlamento narys, pirmasis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis apibūdino sovietų vykdytą terorą ir sukilimo motyvus. Kaip teigė europarlamentaras, sukilėliai tomis dienomis išvadavo iš kalėjimų apie 2500 kalinių, tarp jų ir 500 žydų. Sunaikinto Žemaitijos štabo likučiams nepavyko išlaisvinti Telšių kalėjimo kalinių, tad šie buvo žiauriai nukankinti (visą V.  Landsbergio kalbą spausdinsime trečiadienio numeryje). Po jo kalbėję: gen. Jonas Kronkaitis, sukilėlio Juozo Andriuškevičiaus dukra Lina Dydienė (anūkė grojo fleita) (Linos kalbą-laišką žuvusiam tėvui publikuosime vėliau). Lietuvos 1941 metų Birželio 22-28 dienų sukilėlių sąjungos tarybos pirmininkas Alfonsas Žaldokas dėkojo tiems, kas prisidėjo prie sukilėlių įamžinimo.

Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius prisiminė keturis nepriklausomybės paskelbimus –1918, 1941, 1948 ir 1990 metais, o skulptorius Robertas Antinis dėkojo memorialo fundatoriui Viktorui Šliteriui iš Australijos. Minėjimo pabaigoje aktorius Petras Venclovas perskaitė visų čia palaidotų sukilėlių pavardes ir dalis minėjimo dalyvių nusifotografavo prie paminklo sukilėliams.

Jaunimo atstovai iš minėjimo dalyvių rinko parašus prieš LNK laidą „Aš myliu Lietuvą“ (išsamiau apie tai rašysime  priede „Žvilgsniai“).

Džiugu, kad šiame minėjime dalyvavo vilniečių būrelis ir gaila, kad buvo nedaug kauniečių. O juk Kaunas tada laimėjo Lietuvai pergalę, nors ir labai trumpą.

Ta proga popiet A. Žilinsko galerijoje buvo parodytas filmas „Pasmerktųjų sukilimas“. Kaip teigė filmo prodiuseris Saulius Bartkus, filme panaudota tik dalis dokumentinės medžiagos ir 1,5 proc. peržiūrėtų interviu.

Gerai atskleidęs sukilimo dvasią, filmas neišvengė kai kurių netikslumų, nes neminimi kai kurie svarbūs sukilimo veikėjai.

© 2011 „XXI amžius“