Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Pagerbė Rainių kankinius

Telšių senosiose kapinėse vyko Rainių kankinių pagerbimo ceremonija, bendroje maldoje už aukas dalyvavo Seimo pirmininkė Irena Degutienė

1941 metų naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją Rainių miškelyje, netoli Telšių buvo žiauriai nukankinti 73 lietuviai politiniai kaliniai iš Telšių kalėjimo. Juos nužudė vietinių enkavedistų pasikviesti, dėl prasidėjusio karo besitraukiantys raudonarmiečiai.

Rainių tragedijos 70-osioms metinėms skirtame renginyje „Rainiai – skausmo ašara Tautos rožinyje“, įvykusiame birželio 23-iąją, perskaitytas prezidentės Dalios Grybauskaitės kreipimasis Rainių kankiniams atminti.

Pašventinti penki nauji kunigai

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Birželio 1-ąją pašventinti Telšių vyskupijos kunigai (iš kairės): Vaidas Gadeikis, Viktoras Daugėla, Justinas Palubinskas, Haroldas Šneideraitis, Vytautas Liesis. Centre – vyskupas Jonas Boruta SJ Klier. Antano ŠNEIDERAIČIO nuotrauka

Birželio 1-ąją, per Telšių vyskupijos globėjo šv. Justino dieną, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ Telšių Katedroje įšventino penkis kunigus. Šventimų iškilmingas šv. Mišias kartu su savo ganytoju koncelebravo Telšių vyskupijos dekanai, vicedekanai ir abiejų kapitulų kanauninkai bei šventinamųjų pakviesti kunigai. Šventimų metu Telšių vyskupas kalbėjo apie šv. Justino gyvenimą, jo meilę ir ištikimybę Kristui ir apsisprendimą paaukoti gyvybę dėl Kristaus evangelijos. Šią dieną įšventinti nauji kunigai Telšių vyskupijai – tai ženklas, jog jie paženklinti šv. Justino dvasios – ištikimybės Dievui ir Bažnyčiai. Šių dienų pasaulyje nėra lengva būti Kristaus ir Bažnyčios kunigu, tačiau Kristus juos įpareigoja pats siųsdamas ir išsirinkdamas. Jis nori, kad jie būtų jo Evangelijos skelbėjai ir šviesos nešėjai.

Gedulo ir vilties diena Sankt Peterburge

Nida KALEINIKOVAITĖ

Lietuvos generalinis konsulas Ričardas Degutis pristato Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės chorą „Neringa“

Tradiciškai kiekvienais metais birželio 14 dieną Sankt Peterburgo lietuvių, latvių ir estų bendruomenės prisimena tragiškus 1941 metų birželio 14 dienos įvykius. Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebonas kun. dr. Rimantas Gudelis, kaip Lietuvos dvasininkų atstovas ir Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės kapelionas, dalyvavo Sankt Peterburgo Šv. Jono evangelikų liuteronų bažnyčioje surengtose ekumeninėse pamaldose, kurias kartu su kun. dr. R. Gudeliu vedė estų pastorius Enn Salveste ir latvių pastorius Aivars Gusevs. Kapelionas kun. dr. R. Gudelis, kaip ir kiti dvasininkai, kvietė susirinkusius į susitaikymą, atleidimą vienas kitam ir kvietė melstis už tuos, kurie prieš 70 metų nukentėjo nuo sovietinių represijų. Pamaldų metų giedojo jungtinis bendruomenių choras „Balticum“. Buvo atliktos tokios giesmės kaip „Lietuva brangi“ (lietuviškai), „Put vejini“ (latviškai) ir „Laul Põhjamaast“ (estiškai). Po pamaldų minėjime dalyvavo trijų Baltijos šalių generaliniai konsulai Sankt Peterburge: Ričardas Degutis (Lietuva), Aivars Groza (Latvija) ir Tiina Maiberg (Estija). Lietuvos generalinis konsulas R. Degutis ragino prisiminti tragiškus birželio įvykius ir pagerbti žuvusius bei nukentėjusius, taip pat priminė, jog ši diena yra ir Vilties diena, todėl pakvietė visus į ateitį žiūrėti su viltimi.

Kaune paminėtas Birželio sukilimo 70-metis

Grupė renginio dalyvių Kauno senosiose kapinėse Zenono ŠIAUČIULIO nuotrauka

Praėjusios savaitės ketvirtadienį Kaune buvo paminėtos 1941 metų birželio 23-28 dienų sukilimo 70-osios metinės. 1941 metų birželio 23-iąją, per Kauno radiją buvo paskelbta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracija ir atsišaukimas į lietuvių tautą. Sukilimo centru tapo Kaunas, nes vokiečių žvalgyba, prieš užimdama šalį, sovietams pateikė turimas žinias apie sukilimo organizatorių štabus Vilniuje ir Žemaitijoje, kuriuos raudonieji sunaikino. (Šiuos mažai kam žinomus faktus pateikė prof. Vytautas Landsbergis.) Šis sukilimas dar buvo pavadintas jaunimo sukilimu, nes daugumai sukilėlių buvo iki 30 metų.