Grįžtančios tradicijos gražina dabartį
Pranas Laurinavičius
|
Po pamaldų giedama Lietuva brangi
|
Nuo seno Lietuvoje giedamos giesmės, šlovinančios Dievo Motiną Mergelę Mariją. Gegužinės pamaldos dar buvo vadinamos mojavomis. Tuomet kaimuose buvo švarinami kambariai, seklyčioje įrengiamas altorėlis su Marijos paveikslu, pamerkiama pavasarinių gėlių. Žodžiai, sudėti į šventą giesmę, nekalti kaip kūdikiai, gryni kaip perlai, žodžiai, skirti Dievo Motinai Marijai, kaip tik tokie ir yra. Ilgi okupacijos metai, sovietinis ateizmas bandė ištrinti iš tautos paveldo šventas moralines vertybes, bet nepajėgė. Atgavus nepriklausomybę atgijo senoji tradicija.
|
Saugome ir perduodame jaunesniems
Ona Striškienė
|
2011 metais per Mojavą (iš kairės):
Adelė Jankevičiūtė-Samulionienė,
Stanislava Stokytė-Ladukienė,
Stanislava Kvietkauskaitė-Bambonienė
|
Panevėžio rajone Mitabynės ir aplinkinių kaimų žmonės turi tradiciją pagerbti praeitį, susitikti, pagiedoti Švč. Mergelės Marijos garbei, pasibūti. Pakviesti į Mitabynės kaimo susitikimą lengva renkamasi paskutinį gegužės šeštadienį. Tądien paskęstama prisiminimuose, pamatomi savi, kaimynai, draugai. Mitabynes kaime buvo 38 sodybos, dabar jis pavirto mišku. Sąmoningai netvarkant kelių, neįvedant elektros, buvusios nuosavos sodybvietės buvo apsodinamos mišku. Yra tik vienas gyvenamasis kiemas Mitabynėje. Pavienių iniciatorių dėka, niekieno nefinansuojami, darydami gegužės mėnesio renginį dažnai kviečiame Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių chorą, Lietuvos laisvės kovotojus, kitus asmenis. Iš ryto susirinkę į Kazimiero Barausko sodybą gretimame Įstricos kaime, išpuošiame seklyčią gėlėmis, berželiais, padarome altorėlį. Gieda žilagalvės, joms pritaria, jų klausosi vaikaičiai, provaikaičiai. Visada pravirkdoma armonika, skamba akordeonas, nesistebiu išdainuojamų dainų gausa, nes paveldėjau storiausius sesių dainų sąsiuvinius. Visi čia pamiršta amžių, negalias, bėdas, atjaunėja, pasisemiama išminties, stiprybės.
|