Grįžtančios tradicijos gražina dabartį
Pranas Laurinavičius
|
Po pamaldų giedama Lietuva brangi
|
|
Gegužinių pamaldų giedotojai
Simono Stanevičiaus seklyčioje
|
|
Katauskių kaimo bendruomenės giedotojai
|
Nuo seno Lietuvoje giedamos giesmės, šlovinančios Dievo Motiną Mergelę Mariją. Gegužinės pamaldos dar buvo vadinamos mojavomis. Tuomet kaimuose buvo švarinami kambariai, seklyčioje įrengiamas altorėlis su Marijos paveikslu, pamerkiama pavasarinių gėlių. Žodžiai, sudėti į šventą giesmę, nekalti kaip kūdikiai, gryni kaip perlai, žodžiai, skirti Dievo Motinai Marijai, kaip tik tokie ir yra. Ilgi okupacijos metai, sovietinis ateizmas bandė ištrinti iš tautos paveldo šventas moralines vertybes, bet nepajėgė. Atgavus nepriklausomybę atgijo senoji tradicija.
Nuo 2000 m. pavasario Raseinių rajono Viduklės parapijos žmonės rinkasi į gegužines pamaldas Kanopėnų kaime, Simono Stanevičiaus gimtinėje. Muziejaus didžiojoje seklyčioje gegužines pamaldas ir skaitymus dažniausiai atlieka Viduklės šv. Kryžiaus bažnyčios choro giedotojai. Gegužinėse pamaldose dažnai dalyvauja ir Viduklės parapijos klebonas kun. Albertas Staniulis. Šiais metais visos gegužinės pamaldos vyko prie Marijos statulėlės, kurią padovanojo vokiečių šeima iš Bremeno, iš katalikiškos Maltos ordino bendrijos, su kuria Viduklės parapija jau daug metų palaiko dvasinius ryšius. Pabuvojus senove dvelkiančioje kaimo seklyčioje prie Marijos altorėlio, pažvelgus į sieninį laikrodį, kuris nuo šimtmečio metų jau pavargęs ir valandų neskaičiuoja ir sustabdo ir mūsų skubėjimą pajunti nuostabią ramybę. O kai visi pamaldų dalyviai kieme, po šimtamečių medžių lapija, dar sudainuoja Lietuva brangi, pasimiršta kasdieniniai rūpesčiai, pailsi siela. Dar ne visose parapijose, ne visuose kaimuose atgijusios šios gražios tradicijos, bet jau kai kur galima išgirsti ne tik gegužines pamaldas, bet ir Gavėnios metu giedamus Kalnus. Jau treti metai, kai Šiluvos parapijos Katauskių bendruomenėje giedotojų entuziasčių Elytės Karpienės ir Birutės Greicienės dėka 1012 giedotojų susirenka giedoti Kalnų. Po giedojimų neskubama išsiskirti bendraujama, vaišinamasi. Kartu valgomas maistas yra vienybės ženklas, bendraujant pasisotinama ir dvasiškai. Tokios šventės turi seną istoriją. Tegul jos plinta kaimuose, miesteliuose ir gražina mūsų gyvenimą.
Raseinių rajonas
Autoriaus nuotraukos
© 2011 XXI amžius
|