2011 m. liepos 1 d.
Nr. 49
(1929)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Saugome ir perduodame jaunesniems

Ona Striškienė

2011 metais per Mojavą (iš kairės):
Adelė Jankevičiūtė-Samulionienė,
Stanislava Stokytė-Ladukienė,
Stanislava Kvietkauskaitė-Bambonienė

Panevėžio rajone Mitabynės ir aplinkinių kaimų žmonės turi tradiciją pagerbti praeitį, susitikti, pagiedoti Švč. Mergelės Marijos garbei, pasibūti. Pakviesti į Mitabynės kaimo susitikimą lengva – renkamasi paskutinį gegužės šeštadienį. Tądien paskęstama prisiminimuose, pamatomi savi, kaimynai, draugai.

Mitabynes kaime buvo 38 sodybos, dabar jis pavirto mišku. Sąmoningai netvarkant kelių, neįvedant elektros, buvusios nuosavos sodybvietės buvo apsodinamos mišku. Yra tik vienas gyvenamasis kiemas Mitabynėje. Pavienių iniciatorių dėka, niekieno nefinansuojami, darydami gegužės mėnesio renginį dažnai kviečiame Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių chorą, Lietuvos laisvės kovotojus, kitus asmenis. Iš ryto susirinkę į Kazimiero Barausko sodybą gretimame Įstricos kaime, išpuošiame seklyčią gėlėmis, berželiais, padarome altorėlį. Gieda žilagalvės, joms pritaria, jų klausosi vaikaičiai, provaikaičiai. Visada pravirkdoma armonika, skamba akordeonas, nesistebiu išdainuojamų dainų gausa, nes paveldėjau storiausius sesių dainų sąsiuvinius. Visi čia pamiršta amžių, negalias, bėdas, atjaunėja, pasisemiama išminties, stiprybės.

Atvažiuoja visi, kas nori, nesvarbu, kad gimė Įstricoje, Margiuose, Kašiabury, Kareiviškuos, Stanionyje, Šeškuose, Dzūkijoj, Žemaitijoj ar Sibire. Kiek siekia vyresniųjų atmintis, nuo seno čia sueidavo jaunimas iš tolimiausių aplinkinių kaimų ir gretimo Pasvalio rajono. Buvo Mitabynėj gausu muzikantų, ateidavo ir iš kitur. Dainos, šokiai baigdavosi sekmadienio paryčiais. Niekas negėrė nei kavos, nei alkoholio, gaivinosi tik skaidrių šulinių vandeniu. Nesikeikė, nesistumdė, muštynės buvo negirdėtas dalykas, aukšta moralė ir dora buvo įgimta, perduodama iš kartos į kartą. Užtat dabar susitikę žiūri vienas kitam į akis, plačiai šypsosi, nes niekas nieko nepažemino, neapvogė.

Ne tik tą gegužės savaitgalį lankome valstybės, senolių ir mūsų pastatytus atminties ženklus Mitabynėje. Dažnai prasuki ne vieną kilometrą, kad pažiūrėtum, ar dar stovi Dievo pušis, šalia paminklo penkiems žuvusiems partizanams, nužudytiems Mitabynės kaimo gyventojams. Už kelių kilometrų ant kaimų ribos – senasis Pavasarininkų kryžius, kaimo centre, kryžkelėje – 2010 metais pastatytas ir pašventintas kryžius. Buvo ir liko perduota išmintis, nesumeluota draugystė, pagarba praeičiai, meilė, gėris. Tik blogų dalykų niekas nemokė, jie atėjo iš kažkur, bet kai šalia geri žmonės, kai turi tvirtas šaknis, gyvenimo negandas gali pakelti.

Paįstrys, Panevėžio rajonas
Autorės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija