| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Panevėžio vyskupijoje Panevėžio dekanate Per atlaidus įamžino buvusį kleboną
VELYKIAI. Šv. Antano atlaidai Šv. apaštalo Andriejaus parapijos šventė. Į šiemetinius atlaidus birželio 19-ąją suvažiavo didelis būrys iš šios vietovės kilusių, suėjo ir čia gyvenantys žmonės. Šventovė, kurios kertinis akmuo padėtas 1838 metais, buvo pilna tikinčiųjų. Berželiais iškaišytoje ir tujų šakelių girliandomis išpuoštoje bažnyčioje šv. Mišias aukojo ir pamokslą sakė Panevėžio vyskupijos kancleris kun. dr. Romualdas Zdanys. Jis, dalyvaujant šią parapiją aptarnaujančiam Miežiškių klebonui kun. Rimantui Visockiui, pašventino atminimo lentą kun. Boleslovui Beinoravičiui, prieš 60 metų nukankintam Lukiškių kalėjime. Kunigo biografiją perskaitė iš Subačiaus parapijos kilęs ir Preidžių kaime gyvenantis Stasys Naglys. Kun. B. Beinoravičius, gimė 1883 m. spalio 23 d. Subačiaus parapijoje. Pakrikštytas buvo po savaitės, spalio 30 d. Baigęs mokyklą, 1904 metais išlaikė vaistininko padėjėjo egzaminus. Tačiau 1905 metais buvo paimtas į kariuomenę, kur tarnavo 3 metus. Sugrįžęs iš kariuomenės, 1909 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją, bet užėjus karui 1914 metais buvo vėl mobilizuotas į kariuomenę. Sugrįžęs iš karo 1917 metais, buvo įšventintas subdiakonu ir tų pačių metų gegužės 20 d. kunigu. Paskirtas į Skapiškį, kur išdirbo iki 1923 m. liepos 12 d. Paskui vikaravo: nuo 1923 m. liepos 10 d. Anykščiuose, nuo 1926 m. gruodžio 29 d. Salake, nuo 1927 m. birželio 2 d. Vaškuose, o nuo1928 m. gegužės 18 d. Vabalninke. 1929 m. gegužės 4 d. paskirtas Baltriškių ir Degučių kuratoriumi, 1933 m. gruodžio 12 d. paskirtas Velykių administratoriumi, o 1933 m. gruodžio 23 d. paskirtas Baltriškių kuratoriumi ir Degučių rektoriumi. 1936 m. balandžio 15 d. kun. B. Beinoravičius paskirtas Uliūnų administratoriumi. 1937 m. gruodžio 15 d. tapo Vadaktų administratoriumi, o 1945 m. sausio 25 d. Spirakių administratoriumi. 1948 m. vasario 17 d. paskirtas Lėno kuratoriumi. Į Velykius kun. B. Beinoravičius atvyko 1949 m. balandžio 27 d. Šios parapijos administratoriumi buvo iki 1950 m. rugsėjo 29 d., kai jį sulaikė sovietų saugumo organai. 1951 m. sausio 29 d. kun. B. Beinoravičius nukankintas Lukiškių kalėjime. Apie tai tuometiniam Panevėžio Katedros klebonui pranešė velionio brolio sūnus Julius Beinoravičius, o klebonas 1951 m. gegužės 25 d. pranešė Panevėžio vyskupui. Mintis įamžinti kankinio kun. B. Beinoravičiaus atminimą subrendo Velykių kaimo gyventojui Stasiui Aleliūnui, kuris, būdamas paaugliu, pažinojo šį kunigą. Idėjai pritarė dabartinis Velykių klebonas kun. R. Visockis. Atminimo lentą iš juodo granito padarė panevėžietis Jonas Grigaliūnas, o raides iškalė jo žmona dailininkė Daiva. Už darbus sumokėjo klebonas. Per Antanines S. Aleliūnas surinktą medžiagą apie kun. B. Beinoravičių perdavė Miežiškių klebonui kun. R. Visockiui saugoti. S. Aleliūnas tęsia gerus darbus, kaupia medžiagą apie Velykių parapijos istoriją. Šv. Mišių metu gražiai skambėjo choristų balsai gerą akustiką turinčioje šventovėje, kur vargonininkauja Pranė Puišienė. Ji į Velykius iš Panevėžio važinėja jau 38-erius metus. Šv. Mišių dalyviams ir padėjusiems rengti šv. Antano atlaidus bei kaimo šventę dėkojo klebonas kun. R. Visockis. Ilgokai nebuvau bažnyčioje, užtat dabar ašaros byra, pamačius tokias iškilmes ir gausų būrį susirinkusiųjų, išeidamas iš šventovės XXI amžiaus korespondentui sakė 89 metų Kostas Latvys iš Kairių. Po ligos sustiprėjusį jį į atlaidus atlydėjo artimieji. O Vladui Ruzui iš Katinų rudenį sukaks 91 metai, jo žmona Ona už vyrą septyniais metais jaunesnė sekmadieniais pasimelsti abu nuvyksta ir į Vadoklių ar Uliūnų bažnyčią. Aikštėje už šventoriaus tęsėsi Antaninių šventė. Meninę programą čia pateikė Šilagalio saviveiklinis kolektyvas Šarma, vadovaujamas Jono Mališausko. Vyriškis visiems girdint pasidžiaugė, jog jau yra išleidęs keturias savo poezijos knygas, penktoji dar renkama. Už paramą jis dėkojo Preidžių kaimo ūkininkui Jonui Tamošiūnui, giedančiam Velykių bažnyčios chore. Ant stalų netrūko susineštų vaišių. Stasys Aleliūnas vis ragino atsigaivinti savo gamybos alučiu iš miežinio salyklo. Nestipraus gėrimo putos lipo per stiklinių viršų. Su visais mielai bendravo klebonas kun. R. Visockis ir Velžio seniūnas Alfonsas Bakšys. Nesinorėjo palikti Velykių ir man, nes į šią bažnyčią savo vaikystės metais keliaudavau ir aš. Mamų išlydėti Alantos upės pakrante traukdavom būriu. Niekam nekildavo mintis pasukti į šoną ir neiti ilgoką kelią į bažnyčią. Sutikau čia tų, su kuriais teko mokytis Maženių mokykloje ar šiaip pažinoti. Iš tiesų Antaninės buvo smagios. Plūdo išdidumo jausmas, kad mano vaikystės bažnyčia tokia graži, iščiustyta, tvarkinga. Už tai buvusių ir dabartinių parapijiečių nuoširdus ačiū kun. R. Visockiui. Bronius VERTELKA
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |