Telšių vyskupijoje
Gargždų dekanate
Šeštinės Šalpės kalnelyje
|
Šv. Mišių auka Šalpės kalnelyje
(iš kairės): Veiviržėnų klebonas
kun. Antanas Šimkus, Endriejavo
ir Judrėnų parapijų klebonas
kun. Stanislovas Anužis,
Telšių vyskupo generalvikaras
prel. Juozas Šiurys, Gargždų
dekanas kan. Jonas Paulauskas
|
|
Kan. Andriejus Sabaliauskas
bendrauja su parapijiete
|
|
Telšių vyskupo generalvikaras
prel. Juozas Šiurys Šalpės
kalnelyje tarp renginio dalyvių
|
Veiviržėnai. Per Šeštines ir Tėvo dieną gausus tikinčiųjų būrys rinkosi Šalpės kalnelyje, kuris yra Gargždų dekanate, Veiviržėnų parapijoje, Klaipėdos rajone, Judrėnų seniūnijoje. Jau 10 metų Šeštinių šventės pavakare čia aukojamos šv. Mišios. Šiais metais šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupo generalvikaras prel. Juozas Šiurys, koncelebravo Gargždų dekanas kan. Jonas Paulauskas, Veiviržėnų klebonas kun. Antanas Šimkus, Endriejavo ir Judrėnų parapijų klebonas kun. Stanislovas Anužis, Telšių kunigų seminarijos prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas, giedojo Veiviržėnų parapijos giedoriai.
Sakydamas pamokslą prelatas kalbėjo apie Kristaus įžengimą į dangų ir parodytą mums kelią bei kryptį. Jis moko mus gyventi taip, kad nueitume į amžinybę ir gyventume su juo danguje. Kartu priminė, jog šiandien žmogus dažnai rūpinasi daugybe dalykų ir užmiršta svarbiausią siekti amžinojo gyvenimo. Mūsų sekmadienio šventimas, kasdienė malda, sakramentų praktika yra kelias į dangų, kuriuo būtina eiti. Pamokslininkas drąsino gausiai susirinkusius tikinčiuosius gyventi Kristaus mokslo šviesoje ir kiekvieną dieną prisiminti, jog einame į dangų.
Žmonių liudijimu, Šalpės kalnelis, esantis ant Šalpės upelio kranto, nuo seno žinomas kaip apžadų vieta. Čia stovi nemažai kryžių bei koplytstulpių su įrašais, liudijančiais apie žmonių troškimą išmelsti iš Dievo malonių. Nuo XIX amžiaus čia žmonės ateina melstis su įvairiais prašymais. Vienas iki šių dienų išlikęs kryžius pažymėtas 1922 metų data. Pasakojama, kad žmogus šioje vietoje kirsdamas mišką perskėlęs medžio stuobrį rado kažką panašaus į Rūpintojėlį. Tą Rūpintojėlį įkėlė į čia augusį medį ir žmonės ėmę čia lankytis, melstis, patyrė išgijimų bei stebuklų.
Kiti pasakojo, jog kartą piemuo ganęs bandą ir šioje vietoje išvydęs apsireiškusią Dievo Motiną, tada pasakęs kitiems ir įkėlęs į medį kryžių ir nuo to meto žmonės čia renkasi iki šiolei. Dar kiti kalbėjo, jog čia buvę kažkada kapai ir žmonės ant tų kapų statę kryžius ir koplytstulpius.
Šiandien Šalpės kalnelis prižiūrimas, čia statomi kryžiai, žmonės renkasi maldai. Tai svarbiausia Dievas pasirinko ir šią vietą, kurioje žmonės maldoje išgyvena susitikimą su Juo. Tai vyksta miškų glūdumoje, kur paliudytas šią vietą gerbusių ir mylėjusių katalikų tikėjimas Kristumi. Šventą vietą šiuo metu prižiūri kaimo gyventojai Albina Arošiūtė ir Antanas Ruškys.
Viltį teikia tai, kad į Šalpės kalnelį kiekvienais metais susirenka nemažas būrys tikinčiųjų bei būrelis jaunimo. Brangios mūsų tautai šventos vietos yra priminimas visiems, jog Dievo malonės yra dalinamos per žmonių tikėjimo liudijimą bei maldos bendrystę.
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
Gintauto KAUBRIO nuotraukos
© 2011 XXI amžius
|