|
Valstybės gerovė kuriama kasdien
Linas ŠALNA
Kai Vakarų valstybių ekonomistai prakalbo apie naujos krizės bangą, kai užsimenama net apie euro žlugimą (ir ne tik dėl ekonominio nuosmukio Graikijoje, Ispanijoje ir Airijoje), Lietuvos vyriausybės vadovas Andrius Kubilius kuria popierinius planus Lietuva 2030 ir svajodamas apie kuo greitesnį euro įvedimą, forsuoja AE statybos planus. Kartu dar planuoja, kaip pažaboti verslininkus, jau ir taip suriestus į ožio ragą, užsiimančius, pasak jo, neva vien tik nelegaliu įdarbinimu. Taip suprasti reikėtų drastiškus siūlymus paleisti į apyvartą naujus drausminančius įstatymus, pagal kuriuos dar prieš naujo darbuotojo priėmimą į darbą jį reikia įsodrinti, kitaip sakant įdarbinti, ir to nepadaręs darbdavys bus nubaustas už nelegalų įdarbinimą. Dar labiau numatoma bausti darbdavį, net laisvės iki 4 metų atėmimu, už nelegalų nepilnamečių įdarbinimą. Panašu, kad Lietuvoje greitai bus sukurtas naujas karinio komunizmo modelis, kiekvieną žmogų jau iš anksto vertinantis kaip potencialų nusikaltėlį. Dar vis galvojama, kad sutvarkius nelegalų įdarbinimą, įvedus kasos aparatus dengtuose turguose (paskiau ir nedengtuose) bus surenkami milijardai litų, o ministerijų vadovai bei klerkai ir toliau galės maudytis piniguose: išsimokant ne tik didžiules algas, bet ir perčiuožiant iš vienos kėdės į kitą milžiniškas išeitines kompensacijas. Kaip tik tam ir kuriamos naujais pavidalais ambicingos programos Lietuva 2030, labai primenančios netolimus projektus: komunizmą sukursime per 20 metų.
Tuo tarpu didžiuliai pinigai iššvaistomi ne tik klerkų kėdėms pašildyti, bet ir kitoms įstatyminėms vagystėms. Štai Valstybės kontrolė atskleidė, kad Lietuvos mokslo taryba 1000 projektų išleido beveik 50 mln. Lt labai abejotinomis aplinkybėmis. Ji perdavė medžiagą prokurorams dėl galimo dalies turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo, nes pasigedo skaidrumo atrenkant mokslinius projektus neretai projektai vertinti lakoniškai, projektų rengėjams išvadose nenurodant konkrečių priežasčių. Nepaaiškinama, ir kodėl būtent šis projektas atrinktas finansuoti, o kitas atmestas. Nustatyti atvejų, kai komiteto nariai, tvirtinantys finansuotinų projektų sąrašą, vertina vieni kitų parengtus projektus ir sprendžia dėl finansavimo skyrimo taip sudaromos galimybės neskaidriai skirstyti biudžeto lėšas. Akivaizdu, kad mokslo institucijose (kaip ir valdiškose įstaigose) pinigai dažnai išsidalijami jokių atradimų nepadarius ir produkcijos nesukūrus. Be abejo, už tuos projektus buvo surašytos įvairiausios ataskaitos (o štai vienos tokių ataskaitų puslapis įvertintas net 29 tūkst. Lt!). Tačiau premjeras ir toliau sudarinėja tik stalinistinius planus, kaip nubausti darbdavius ir palikti milijonines kompensacijas seimūnams ar šimtatūkstantinius metinius atlyginimus už korupcinius ryšius nubaustiems ir pereinantiems į kitą valstybinę tarnybą pareigūnams saviems bičams, nežinia, kokią naudą nešantiems projektams (kurių ataskaitos taip brangiai kainuoja), viešiesiems pirkimai už dešimtis mln. litų ir pan.
Smulkieji verslininkai po kelių mėnesių bado streiko prie Seimo, nedavusio jokių rezultatų (tik Vyriausybei, t.y. finansų ministrei Ingridai Šimonytei nusileidus nustatyti PVM mokestį nuo 150 tūkst. litų metinių pajamų) jau pradėjo streikuoti Briuselyje. Tačiau visa ironija yra tame, kad tuos milijonus, kuriuos premjeras įsitikinęs ištraukti iš šešėlio, iš tiesų ištrauks ne iš kontrabandininkų, bet iš paprastų pirkėjų, skubančių kasdien į turgų nusipirkti, kad ir prastesnių, bet pigesnių prekių. Tiesa, Kubilius su Šimonyte po turgus nevaikšto jei vaikščiotų, tokių reformų nedarytų. Visa tai tik paprasčiausiai atgaivina jau pamirštas istorijos pamokas, kažkaip praslydusias pro Lietuvą, nes, ačiū Dievui, Lietuva tada, apie 1923 metus, dar nebuvo išvaduota bolševikų. Tačiau kodėl neapsinaudoti vertingu išradimu? Juk viskas turi būti panaudota valstybės gerovei. Taigi premjero ir ministrės užlaužtieji prekeiviai turgininkai, kaip juos pašaipiai vadina valdžios žmonės) tikrai bus priversti naudoti kasos aparatus ir mokėti PVM į biudžeto kiaurą maišą. Bet ar tie prekeiviai vargo nematantiems premjerui ar ministrei sumokėdami nemažą 21 proc. PVM tarifą, pasitenkins savo pelno mažėjimu?! Ne, to tikrai nebus. Jie neabejotinai pakels prekių kainą, o tada pakils ir akropolinių, ir maksiminių prekių kainos užsives nauja kainų augimo karuselė. Bet Kubilius su Šimonyte bus pasiekę savo milijardas šešėlinio įnašo įšliauš į valstybės iždą tiesiai iš mūsų kišenių. Kartu premjeras galės skelbti nugalėjęs kontrabandą (šešėlinę ekonomiką), o į valstybės iždą patekę pinigėliai ir toliau sočiai maitins ministerijų, departamentų ir valdybų klerkus, valstybinių įmonių viršininkus bei viršininkėlius bei pildys krizės patuštintas seimūnų kišenes. Valdžia galės iš prastuomenės susirinktus kontrabandinius pinigėlius ir toliau leisti tris mėnesius atostogaujant egzotinėse šalyse, ieškant meilės nuotykių, dalyvaujant šokių ir dainų konkursuose ir... toliau juokinant (ar linksminant) tautą bei pasaulį. (Nors, tiesą sakant, bananinės šalies įpročiai pasaulio visuomenės jau nestebina. Tačiau kai su dideliu miklumu buvo nukirptos pensijos ir antrus metus nustebo net Europos Komisijos vadovai. Kad šis kirpimas nebūtų toks žiaurus, o tik iš didelės meilės žmonėms Europos Komisijai buvo pateikti duomenys, jog pensijas sumažino vidutiniškai tik... 5 proc., nors kai kam nurėžė net iki 80 proc.)
Taigi mūsų valstybės gerovė kuriama kasdien. Bet, deja, ji kuriama ne tokiais tempais, kokiais valstybės piliečiai palieka šią sočią valstybę...
© 2011 XXI amžius
|