|
Vatikanas dalyvauja globaliniame jaunų žmonių problemų svarstyme
Mindaugas BUIKA
Tarptautinių jaunimo metų tradicija
Šiuo metu Madride vykstant didžiajam tarptautiniam Katalikų Bažnyčios renginiui Pasaulinėms jaunimo dienoms ypatingas dėmesys atkreipiamas į Vatikano atstovų pasisakymus dėl visuomeninio bei valstybinio poreikio rūpintis jaunaisiais žmonėmis esminių tiek ekonominio, tiek ir politinio pobūdžio iššūkių akivaizdoje. Juk niekas negali paneigti, kad vaikai, paaugliai ir suaugę jauni žmonės (beje, tarptautiniuose dokumentuose vaiku laikomas asmuo, kol jam sukaks 18 metų amžiaus) yra jautriausia ir pažeidžiamiausia visuomenės dalis, kurią būtina išskirtinai branginti ir globoti kaip tautų ir žmonijos ateitį. Vakarų pasaulyje jaunimo kaina dar labiau išaugo dėl katastrofiškai sumažėjusio gimstamumo, dėl kurio jaunų žmonių būsimų darbuotojų, kūrėjų ir mokesčių mokėtojų stygius tampa vis akivaizdesnis su vis aštresniais demografinės krizės bruožais bei jų fatališkomis pasekmėmis.
Štai dėl šių priežasčių, taip pat minint pirmųjų Tarptautinių jaunimo metų 25-ąsias metines tuomet, 1985-aisiais, šiuo atžvilgiu padėtis buvo žymiai optimistiškesnė Jungtinių Tautų Organizacija laikotarpį nuo 2010 iki 2011 metų rugpjūčio buvo vėl paskelbusi Tarptautiniais jaunimo metais (Atskaitos taškas yra rugpjūčio 12-oji, kuri kasmet minima, kaip Tarptautinė jaunimo diena). Įgyvendinant pastarųjų Jaunimo metų parinktą temą Dialogas ir tarpusavio supratimas, per praėjusius dvylika mėnesių buvo surengta daug tarptautinių forumų, kuriuose nagrinėtos jaunimo socialinės ir moralinės problemos, jaunų žmonių darbo ir savanorystės klausimai, jų išgyvenami kentėjimai dėl ginkluotų konfliktų, naujosios vergystės (įskaitant prostituciją), bado, AIDS epidemijos, narkomanijos ir kiti skauduliai. Šių renginių kulminacija galima laikyti liepos 25-26 dienomis Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke vykusią aukšto lygio konferenciją, kurioje dalyvavo ir pasisakė Šventojo Sosto nuolatinis atstovas šioje Organizacijoje arkivyskupas Frensis Čalikatas.
Brandai svarbi šeimos aplinka
Savo kalboje priminęs prieš 50 metų Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje priimtą deklaraciją Dėl taikos, abipusės pagarbos ir supratimo idealų skatinimo jaunimo tarpe Vatikano atstovas pažymėjo, kad toks ugdymas yra ypač svarbus, nes padeda jauniems žmonėms suvokti vertybes, atskirti tai, kas yra teisinga ar bloga, dalintis išminties turtais siekiant bendrojo gėrio. Tai atitinka jaunuolių giliojo patyrimo poreikius užmegzti tiesa ir solidarumu paremtus draugystės ryšius, pažinti tikrąją meilę, pradėti šeimos gyvenimą, kuris užtikrintų visavertę asmeninę saviraišką, realų saugumą, trokštamos ramios ir laimingos ateities išsipildymą. Kita vertus, tai atitinka ir plačiosios visuomenės interesus, žinant, kad jauni žmonės yra žmonijos ateitis ir turės vaidinti esminį vaidmenį tapę suaugusiais savojoje brandoje, pažymėjo arkivyskupas F. Čalikatas.
Jis nurodė, Vaiko teisių konvencijoje išreikštas nuostatas, jog kiekvienas jaunas asmuo turi bręsti ir vystytis aplinkoje (visuomenėje, bendruomenėje), kurioje vyrautų taika ir darna, kuri būtų laisva nuo smurto ir moralinių nesutarimų, kad toks turi būti tiek valstybės, tiek Bažnyčios bei jų atitinkamų struktūrų rūpestis. Štai kodėl tokį teisėtą visuotinį pasipiktinimą kelia tokie jaunimą žlugdantys reiškiniai, kaip pedofilija, pornografija ar ideologinė (homoseksualizmo, ateizmo) indoktrinacija. Darnią aplinką atsakingo pilietiškumo ugdymui, pirmiausia besivystančiai asmenybei, kuria šeima, kurioje įsivyravusi laimės, meilės ir supratimo atmosfera. Šeimoje jauni žmonės pirmiausia išmoksta moralinės atsakomybės ir pagarbos kitiems. Šeima taip pat turi vaidinti svarbų vaidmenį vystant vaikų gebėjimus, lavinant etinių ir dvasinių vertybių priėmimą, gilų prieraišumą taikai, laisvei, orumui, vyrų ir moterų lygybei, aiškino Šventojo Sosto nuncijus Jungtinėse Tautose. Iš čia seka ir svarbi išvada dėl pačios šeimos, grindžiamos vyro ir moters santuoka, nepakeičiamos reikšmės visuomenei bei būtinumo garantuoti jai valstybės ir visuomenės apsaugą ir globą.
Savo ruožtu gimdytojai tėvas ir motina kartu turi pirmaeilę atsakomybę tinkamai auginti ir auklėti vaikus, padėdami jiems tapti vertingais piliečiais, visuomenės veikėjais ir tikrais lyderiais. Tėvai negali jokiu būdu nusišalinti nuo šio esminio vaidmens savo vaikų atžvilgiu, nes dėl aplaidumo jie taip pat turi būti atitinkamai vertinami. Valstybių užduotis yra skatinti šią tėvų atsakomybę, gerbiant jų teises ir kartu primenant pareigas. Valstybinėse jaunimo programose privalo būti atsižvelgta į tėvų teises ir pareigas, palaikant vaikų gerovę visose auklėjimo srityse, įskaitant lytinio švietimo plotmę bei vadinamąją seksualinę ir reprodukcinę sveikatą, priminė Bažnyčios nuostatas arkivyskupas F. Čalikatas. Tai svarbi pastaba, žinant, jog sekuliaristinės valstybės aplinkoje dažnai netgi prieš tėvų valią ar nuo jų nuslepiant vaikams primetamas iškreiptas seksualinis lavinimas su kontraceptinių metodų bei abortų skatinimu.
Reliatyvistinio mentaliteto pavojai
Vatikano atstovas taip pat nurodė, kad siekiant eliminuoti visas smurto ir jaunimo išnaudojimo formas bei skatinant jo sveiką visavertę egzistenciją, būtina ginti visų jaunų migrantų teises, užtikrinant jų švietimo ir studijų galimybes, taip pat rūpinantis jaunų žmonių tinkamu darbiniu užimtumu. (Tai skaudžios problemos taip pat ir Vakarų visuomenėje, kur neretai nedarbo lygis jaunų žmonių tarpe du, netgi daugiau kartų yra didesnis, nei bendrasis nedarbo vidurkis.) Valstybių svarbi atsakomybė palengvinti prasmingą jaunų žmonių integravimąsi į valstybinį ir bendruomenišką gyvenimą realizuojant jų entuziazmą ir sukauptą potencialą. Kita vertus, dėl jų pačių ir visos visuomenės gerovės vaikų ir jaunų žmonių teisių gynimas turi būti visiškoje darnoje su prigimtinės moralinės tvarkos normomis, pažymėjo arkivyskupas F. Čalikatas.
Jis atkreipė dėmesį, kad daugelio šiuolaikinių ir politinių problemų šiuolaikiniam jaunimui gilų nesaugumą kelia ir etiniai klausimai, ypač stiprėjantis reliatyvizmo mentalitetas, pagal kurį viskas yra vienodai vertinga, kadangi absoliuti tiesa, kuria galima būtų remtis, neva, neegzistuoja. Toks mąstymo būdas neveda į autentišką laisvę, bet greičiau į pusiausvyros nebuvimą, painiavą ir taikymąsi prie greitai besikeičiančių populiarių ar madingų daugumos nuostatų. Tokių apgaulingų vilionių akivaizdoje svarbu, kad jauniems žmonėms būtų perduotas ankstesnių kartų brangus kultūrinis ir dvasinis paveldas, kuris padėtų orientuotis gyvenime, daryti tinkamus pasirinkimus. Kaip tik apie tai popiežius Benediktas XVI kalba vaikinams ir merginoms bei jaunoms šeimoms dabar Ispanijos sostinėje vykstančiame jų didžiajame tarptautiniame susitikime.
© 2011 XXI amžius
|