Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Pasaulis
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Susirūpinta dėl karinio apmokymo ir tautinio patriotinio ugdymo

21-ąjį kartą Dubysos slėnyje Ariogaloje vyko tremtinių ir politinių kalinių sąskrydis

Buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai pirmąjį rugpjūčio šeštadienį susirinko į tradicinį sąskrydį. Deja, jų kasmet vis mažėja. Mažėja ir svečių iš užsienio.  Į Maironio apdainuotą Dubysos slėnį Ariogaloje susirinko norilskiečiai, novosibirskiečiai, omskiečiai, tomskiečiai, magadaniečiai, igarkiečiai, lapteviečiai, krasnojarskiečiai – likimo broliai ir seserys, perėję Rusijos lagerius ir Sibiro tremtį. Jie dalyvavo arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus aukotose šv. Mišiose, klausėsi jungtinio buvusių tremtinių ir politinių kalinių choro dainų.

Tamsos ar tiesos tvirtovės

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvoje daug kalbama apie ekonomikos būklę – svarstoma ar jau vyksta tikras ekonominis pakilimas, ar regimi tik neženklūs atsigavimo ženklai. Kalbama ir apie įvairius nereikšmingus skandaliukus, tačiau dažnai pamirštama viena itin svarbi tema – tai valstybės valdymas ir valdymo kokybė. Kadaise Lietuvoje svarbiausi sprendimai buvo priimami už tvirtovių sienų – ten, kur valstybės reikalus spręsdavo kunigaikščiai ir jų artimiausia aplinka. Šiais laikais daug svarbių sprendimų priimama Seime, ministerijose ir kitose valdžios institucijose. Apie Seimo darbą šįkart nesvarstysime, kur kas svarbiau paanalizuoti kitų pagrindinių valstybės institucijų veiklą, kuri nėra vienareikšmė – kai kur dirbama aplaidžiai, klesti korupcija, aferos ir klaninis valdymas. Nenuostabu, kad tiek nuo Vyriausybės ir ministerijų darbo, tiek ir nuo jų sprendžiamo ekonominio pertvarkymo plano priklauso valstybės piliečių gerovė. Tačiau ne tiek dėl krizės, kurios padariniai daugumos Europos valstybių nepaveikė, kiek dėl dabar vykdomų ekonominių reformų (verslo gniuždymo, mokesčių didinimo, pensijų mažinimo) Lietuva socialiai atsilieka ne tik nuo Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos, Slovėnijos ir kai kurių kitų naujųjų Europos Sąjungos narių, bet ir nuo ES nepriklausančios Kroatijos (šioje šalyje minimalaus atlyginimo dydis – 420 eurų (1450 litų) į rankas, o žemiau skurdo ribos yra tik 14 procentų gyventojų. Tuo tarpu Lietuvoje minimalus atlyginimas siekia tik 670 litų (vos 200 eurų), žemiau skurdo ribos atsidūrė 30 procentų mūsų krašto gyventojų). Vis dėlto, kai kurios Lietuvos valdžios institucijos dirba skaidriai ir efektyviai, o jų vadovai yra profesionalūs ir atsakingi valstybės pareigūnai.