Susirūpinta dėl karinio apmokymo ir tautinio patriotinio ugdymo
|
21-ąjį kartą Dubysos slėnyje
Ariogaloje vyko tremtinių
ir politinių kalinių sąskrydis
|
|
Tarp sąskrydžio dalyvių
prezidentė Dalia Grybauskaitė
Jono Česnavičiaus nuotr.
|
Buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai pirmąjį rugpjūčio šeštadienį susirinko į tradicinį sąskrydį. Deja, jų kasmet vis mažėja. Mažėja ir svečių iš užsienio. Į Maironio apdainuotą Dubysos slėnį Ariogaloje susirinko norilskiečiai, novosibirskiečiai, omskiečiai, tomskiečiai, magadaniečiai, igarkiečiai, lapteviečiai, krasnojarskiečiai likimo broliai ir seserys, perėję Rusijos lagerius ir Sibiro tremtį. Jie dalyvavo arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus aukotose šv. Mišiose, klausėsi jungtinio buvusių tremtinių ir politinių kalinių choro dainų.
Renginio dalyvius pasveikino prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji sakė: Prieš 70 metų prasidėję masiniai trėmimai tai vienas skaudžiausių mūsų istorijos puslapių. Per tuos 13 trėmimo metų netekome ketvirčio milijono žmonių. Tremtis palietė beveik kiekvieną Lietuvos šeimą.
Buvo priimtos kelios rezoliucijos. Pirmojoje rezoliucijoje teigiama, kad per mažai jaunuolių dalyvauja baziniuose kariniuose mokymuose, ir piktinamasi, kodėl nėra privalomo visuotino jaunimo karinio apmokymo, esą per metus reikėtų apmokyti 20 30 tūkst. jaunuolių. Rezoliucijoje sakoma: Pritardami kai kurių NATO partnerių nuomonei apie dabartinę skurdžią krašto apsaugos būklę, manome, jog į valstybės saugumą investuojama per mažai. Neskirdami kariuomenei lėšų dabar, atimame ateities saugumą iš savęs ir iš savo vaikų, nes saugumas per metus kitus nesukuriamas. Taip pat konstatuojama, kad šiuo metu nėra suformuota tautos savisaugos samprata, šalies gynyba nėra kiekvieno piliečio interesas. Todėl reikėtų šviesti jaunimą apie gynybos svarbą, stiprinti reguliarią kariuomenę ir jos rezervo sistemą, įsigyti daugiau modernios ginkluotės. Rezoliucijoje Seimas ir Vyriausybė raginami kitų metų biudžete Krašto apsaugos sistemai skirti sumą, ne mažesnę kaip 1,5 proc. šalies BVP, laikyti pašauktinių jaunuolių karinį rengimą ir karo prievolę atlikusius atsarginius svarbiausiu rezervo pajėgų plėtros šaltiniu, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungos organizaciją, mokyklose plėsti Ateitininkų federacijos ir Lietuvos skautijos organizacijas bei remti jų veiklą.
Kitoje rezoliucijoje yra tvirtinama, kad reikia iš esmės sustiprinti jaunimo tautinį patriotinį ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose, o ugdymo ašimi turi tapti Laisvės kovų istorijos dėstymas. Rezoliucijoje teigiama: Dabar daugumoje mokyklų tautinis patriotinis ugdymas yra apleistas. Niekas nepareikalauja šio ypač svarbaus darbo rezultatų ataskaitų ar atsakomybės. Pasitenkinama keliomis dešimtimis pavyzdingų mokyklų mokytojų entuziastinga veikla. Tačiau ir jie paskatų nesulaukia. Todėl Vyriausybė bei Švietimo ir mokslo ministerija raginamos nustatyti, kad visų bendrojo lavinimo mokyklų 9-se ir 10-se klasėse privalomai būtų dėstomas ne trumpesnis nei 18 val. Laisvės kovų istorijos kursas, tautinio patriotinio ugdymo nevykdantiems istorijos mokytojams būtų taikoma neeilinė atestacija, bendrojo lavinimo mokyklų direktoriai būtų skiriami ne ilgiau kaip dviem penkerių metų kadencijoms iš eilės, o 2012 metų biudžete būtų numatyta ne mažiau kaip 5 mln. litų lėšų ilgalaikei tautinio patriotinio ugdymo programai vykdyti.
Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius pamoksle kalbėjo apie alkoholio žalą, kritikavo Seimo narius, bijančius riboti alkoholio reklamą. (Plačiau apie tai penktadienio numeryje.)
XXI
© 2011 XXI amžius
|