|
Tamsos ar tiesos tvirtovės
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Lietuvoje daug kalbama apie ekonomikos būklę svarstoma ar jau vyksta tikras ekonominis pakilimas, ar regimi tik neženklūs atsigavimo ženklai. Kalbama ir apie įvairius nereikšmingus skandaliukus, tačiau dažnai pamirštama viena itin svarbi tema tai valstybės valdymas ir valdymo kokybė. Kadaise Lietuvoje svarbiausi sprendimai buvo priimami už tvirtovių sienų ten, kur valstybės reikalus spręsdavo kunigaikščiai ir jų artimiausia aplinka. Šiais laikais daug svarbių sprendimų priimama Seime, ministerijose ir kitose valdžios institucijose. Apie Seimo darbą šįkart nesvarstysime, kur kas svarbiau paanalizuoti kitų pagrindinių valstybės institucijų veiklą, kuri nėra vienareikšmė kai kur dirbama aplaidžiai, klesti korupcija, aferos ir klaninis valdymas. Nenuostabu, kad tiek nuo Vyriausybės ir ministerijų darbo, tiek ir nuo jų sprendžiamo ekonominio pertvarkymo plano priklauso valstybės piliečių gerovė. Tačiau ne tiek dėl krizės, kurios padariniai daugumos Europos valstybių nepaveikė, kiek dėl dabar vykdomų ekonominių reformų (verslo gniuždymo, mokesčių didinimo, pensijų mažinimo) Lietuva socialiai atsilieka ne tik nuo Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos, Slovėnijos ir kai kurių kitų naujųjų Europos Sąjungos narių, bet ir nuo ES nepriklausančios Kroatijos (šioje šalyje minimalaus atlyginimo dydis 420 eurų (1450 litų) į rankas, o žemiau skurdo ribos yra tik 14 procentų gyventojų. Tuo tarpu Lietuvoje minimalus atlyginimas siekia tik 670 litų (vos 200 eurų), žemiau skurdo ribos atsidūrė 30 procentų mūsų krašto gyventojų). Vis dėlto, kai kurios Lietuvos valdžios institucijos dirba skaidriai ir efektyviai, o jų vadovai yra profesionalūs ir atsakingi valstybės pareigūnai.
Generalinėje prokuratūroje per pastaruosius metus nuo 2010 metų vasaros pabaigos įvyko daug pokyčių. Generalinis prokuroras D.Valys inicijavo svarbias reformas, įvykdyti kai kurie labai reikalingi struktūriniai pakeitimai, iš įtakingų postų atleisti A. Kliunka, A. Stepučinskas, kiti abejotinos reputacijos prokurorai. Generalinės prokuratūros vadovai pradėjo atviriau bendrauti su žurnalistais ir pilietinių judėjimų atstovais. Pastaruoju metu reformos stringa. Generalinio prokuroro D.Valio veiklai aktyviai trukdoma. Permainoms kelią pastoja jasaičiai, lauciai, dūdos ir kiti kagėbistiniai prokurorai. Tai tikri mafijos buferiai, norintys sužlugdyti reformų sėkmę. Jie fabrikuoja bylas ir artimai bendradarbiauja su Rusijos FSB pareigūnais.
Kai kurios ministerijos, pirmiausia Švietimo, Teisingumo ir Aplinkos ministerijos, yra tikrų tikriausi korupcijos ir aplaidumo židiniai. Švietimo ministro G. Steponavičiaus ir jo patarėjų veikla vertinama itin prieštaringai, jų nekompetencija ir piktybine veikla piktinasi daugelio aukštųjų mokyklų dėstytojai. Dideles problemas kelia apribota aukštųjų mokyklų autonomija bei grobuoniški planai dėl kai kurių aukštųjų mokyklų likvidavimo ir jų pastatų perdavimo verslo struktūroms. G. Steponavičiaus įvesta krepšelių sistema sukelia daug neigiamų padarinių kai kurių vidurinių mokyklų vadovai pradėjo dangstyti mokyklose įvykdytus nusikaltimus, vėliau teisindamiesi, kad nenorėjo prarasti krepšelių.
Noras švietimo įstaigas prilyginti turgui akivaizdus švietimo sistemos griovimo pavyzdys. Aplinkos ministerija, dažnai vadinama giminių ministerija, tapo įtakingų Seimo narių ir oligarchų giminių prieglobsčiu. Čia darbuojasi ir Raudonikio pravarde žinomas kriminalinis lyderis. Aplinkos ministro G. Kazlausko veikla nepatenkinta prezidentė D. Grybauskaitė, juo nepasitiki ir daug Seimo narių, bet jis ir toliau užima šį postą, nuolat važinėja į prabangias komandiruotes užsienyje.
Per pastaruosius kelerius metus Ūkio ir energetikos ministerijų veikloje įvyko daug permainų. Nekreipiant dėmesio į kai kuriuos neigiamus šių institucijų veiklos bruožus, jų darbą galima vertinti teigiamai. Ūkio ministerijoje prieš kelerius metus iš darbo atleistas abejotina veikla pagarsėjęs ministro pavaduotojas A. Ignotas ir dar visa grupė šio veikėjo bendražygių. Ministras D. Kreivys pasižymėjo kaip atsakingas valstybės pareigūnas, stojo į kovą su įtakingais oligarchais, bandė apriboti pernelyg didelę jų įtaką kai kuriose verslo šakose. Vėliau D. Kreivys buvo neteisėtai nušalintas, iš jo pareigas perėmė ministras R. Žylius. Dabar dirbama profesionaliai, ministerija jau turi kitokią reputaciją nei 20042008 metais, kai čia klestėjo Ignoto klanas ir buvo priimama daug abejotinų sprendimų.
Matant padėtį Lietuvoje, mūsų valdžios įstaigos yra tarsi skirtingi pastatai vieni apipuvę ir apgriuvę, kiti stabilūs, pastatyti ant tvirtų pamatų. Ispanų filosofas ir teologas D. Fernandesas teigia: Yra Šėtono tvirtovių, kurios užvaldo šalis ir ištisas bendruomenes, taip pat tokių, kurios valdo bažnyčias ir pavienius asmenis. Kur stovi tvirtovė, ten yra demoniškų jėgų paveiktas mąstymo būdas. Šis teiginys nėra teorinis, jis realus ir gyvenimiškas. Juk tik demonišku mąstymu besivadovaujantys politikai ar valdžios pareigūnai gali ramiai postringauti niekus, kai vykdomos išdavystės ir brutalūs nusikaltimai (omenyje turimi baltarusių disidentą A. Beliackį išdavę ir nuo atsakomybės bandantys išsisukti Teisingumo ministerijos bei švietimo sistemą brutaliai griaunantys Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai). Teisingumo ministras R. Šimašius teigia: Atskleista informacija apie slaptų duomenų perdavimą Baltarusijos valdžiai ir su tuo susijęs skandalas yra naudingas Rusijai. Tai yra tipiškas bandymo išsisukti nuo atsakomybės pavyzdys, norima nukreipti dėmesį į kitą pusę. Šis skandalas gali būti naudingas ir Rusijai, ir kitoms šalims, bet jo esmė tokia aukšto rango Lietuvos valdžios pareigūnai įvykdė nusikalstamus veiksmus, o dabar tiesiog bando išvengti atsakomybės. Esminių permainų valdžios institucijose, skaidresnės jų veiklos sulauksime tada, kai reformų sieks ne tik pažangūs politikai, bet ir aktyvūs visuomenės veikėjai, pilietiški mokslininkai bei žurnalistai.
© 2011 XXI amžius
|