Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Skydas ir kalavijas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvoje toliau tęsiasi valdininkų ir valstybės valdomų įmonių vadovų algų kėlimo vajus – štai ,,Lietuvos geležinkelių” vadovų atlyginimai pakilo nuo 2,8 iki 3,6 tūkstančio litų. Beje, šią vasarą Lietuvos geležinkelių valdžia išsidalijo ir 37 tūkstančius litų premijų. Vadovaujančių darbuotojų atlyginimai vėl kyla ,,Lietuvos pašte“ bei kitose valstybės valdomose įmonėse. Vyriausybės kanclerio pavaduotojo G. Kazakevičiaus poelgis, kai jis savaitę buvo išvykęs į Naująją Zelandiją už valdiškus pinigus (ši kelionė kainavo virš 40 tūkstančių litų), iki šiol nėra įvertintas. Premjeras ir jo aplinka ilgai gynė G. Kazakevičių, o kai kurie valdžios veikėjai postringauja, kad jie ir toliau vyks į komandiruotes – į Kanadą, Čilę bei kitus tolimus kraštus. Kaip galime įvertinti tokią skandalingą padėtį? Tai kažkokia tuštybės mugė, kai tauta skurdinama, apkrauta didžiuliais mokesčiais, žlugdoma lietuviška spauda, daugybė žmonių nuo skurdo ir neteisingumo bėga iš Lietuvos, kai valdžios veikėjai maudosi prabangoje ir švaisto valstybės pinigus.

Neseniai paminėjome už Tėvynės laisvę žuvusį garbingą patriotą – prieš kelias dienas sukako penkeri metai nuo pulkininko Vytauto Pociūno nužudymo. Jis buvo nužudytas Baltarusijos Bresto mieste 2006 metų rugpjūčio 23 dieną. Su V. Pociūnu susidorota žiauriai ir klastingai – jis išmestas pro viešbučio langą iš devinto aukšto. Po to tuometiniai VSD vadovai – KGB agentai ir rezervistai – dar žemino šį patriotą, prieš V. Pociūną surengė ištisą šmeižto kampaniją, o šią kampaniją finansiškai parėmė su „Gazpromu“ susijusios Lietuvos įmonės. Iš šių įmonių sąskaitų buvo apmokamos ištisos šmeižikiškų straipsnių serijos kai kuriuose laikraščiuose bei žurnaluose. Vėliau pradėti persekioti ir VSD dirbę V. Pociūno bendražygiai – V. Damulis, K. Braziulis. Kiti atsakingi ir profesionalūs VSD pareigūnai buvo atleisti iš pareigų bei apipilti purvais bulvarinėje žiniasklaidoje. Tuometiniai VSD vadovai jau senokai nebevadovauja šiai žinybai, bet jų veikla nėra įvertinta. Kai kurie politikai bei politikos apžvalgininkai išvis vengia šios temos, bet tai tik įrodo jų vasalinę priklausomybę nuo įtakingų šešėlinių klanų.

Kova prieš korupciją, kova už tikros demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą – kova už laisvę, už tiesą, už pilietiškumą. Galime palyginti įtakingų mafijos klanų persekiotų bei nužudytų žmonių likimus ir juose randame tiek skirtumų, tiek panašumų. V. Pociūnas, J. Paliakas, D. Kedys – visi šie už tiesą kovoję ir nužudyti Lietuvos piliečiai buvo skirtingo amžiaus, skirtingų profesijų, skirtingo išsilavinimo žmonės. V. Pociūnas – VSD pulkininkas – nuo 1992 metų dirbo valstybės saugume, jis dalyvavo daugelyje slaptų tyrimų – tyrė ir į Lietuvą dažnai atvykdavusio Rusijos mafijos magnato A. Kikališvilio veiklą, kai kurias stambias aferas, Darbo partijos veiklą. 2005 metais V. Pociūnas atleistas iš VSD ir ištremtas į Baltarusiją – tik taip galima pavadinti jo išsiuntimą į šią kagėbistinio režimo valdomą šalį. Čia jis dirbo Lietuvos konsulato Gardine patarėju, ne kartą skundėsi, kad jį seka Baltarusijos kagėbistai. Šiuo metu keliamos įvairios versijos, kodėl nužudytas VSD pulkininkas. Aišku viena, su V. Pociūnu susidorota keršijant už jo aktyvią veiklą. Juozas Paliakas – politikas iš Klaipėdos – aktyviai kovojo su visoje Lietuvoje įtakingais Klaipėdos oligarchais. Jis domėjosi šių oligarchų įvykdytais nusikaltimais, kaupė duomenis apie jų veiklą. Dėl to J. Paliakui buvo grasinama, o 2001 metų gruodžio 18 dieną jis susprogdintas. Nors kurį laiką vykdytas politiko nužudymo tyrimas, vėliau jis nutrauktas. 2002 metų rudenį atskleisti įdomūs faktai, kad tuometinio vidaus reikalų ministro J. Bernatonio žmonos skolas grąžino su Klaipėdos oligarchų valdoma Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija artimai susijusi firma „Itilija“. Ši skola bankui buvo pervesta iš „Itilijos“ sąskaitos 1996 metų pavasarį. Kaunietis verslininkas Drąsius Kedys pradėjo aktyviai aiškintis faktus apie jo dukrelę prievartavusių įtakingų pedofilų veiklą, už tai buvo nuožmiai persekiojamas ir nužudytas. Visus šiuos tris drąsius ir aktyvius piliečius jungia gija – jie nepabūgo stoti į kovą su mafijos klanais ir buvo nužudyti. Visų jų nužudymai iki šiol neišaiškinti.

Paminėtos ir 72-osios Molotovo-Ribentropo pakto metinės. Šis slaptas sandėris nulėmė Lietuvos likimą, lėmė masines tremtis ir masines žudynes. Bet ar šiuo metu padėtis kažkuo iš esmės skiriasi? Deja, galime konstatuoti, kad ir dabartinė padėtis panaši, gal kažin kur rezgami Ribentropo-Molotovo paktą primenantys nauji sandėriai. Šiuo metu „mažųjų“ šalių interesų ignoravimo politika užsiima V. Putinas, I. Sečinas, D. Rogozinas, A. Merkel, G. Šrioderis, S. Berluskonis ir panašūs kai kurių valstybių lyderiai ir įtakingi politikai. Jie vėl siekia pasidalinti Europą, jie sudaro slaptus sandėrius, jie apraizgo visą žemyną Rusijos energetinių korporacijų pinklėmis. Ne visur vienodai sekasi, kai kurios šalys kapoja šių pinklių gijas, bet Lietuvą tiesiog apraizgė minėtų politinių lyderių remiamų Rusijos energetikų ir jų statytinių pinklės. Dar gerai, kad šių nuožmių veikėjų sandėriams priešinasi pažangūs įvairių valstybių lyderiai: iki 2010 metų lėktuvo katastrofos – tuometinis Lenkijos prezidentas L. Kačynskis, šiuo metu – Didžiosios Britanijos premjeras D. Kameronas, Čekijos prezidentas V. Klausas, Vengrijos premjeras V. Orbanas, Suomijos premjeras J. Katainenas, Estijos prezidentas T. H. Ilvesas ir kai kurie kiti valstybių lyderiai.

Valstybių politinė raida yra labai susijusi su kultūrine orientacija, su vertybių sfera. Lietuvoje būtent destruktyvios jėgos yra įgijusios didelės įtakos ir lemia politinių bei ekonominių sprendimų priėmimą, žlugdo tradicinę kultūrą. Kaip apsiginti nuo galingų antivalstybinių jėgų atakų? Naujajame Testamente, laiške Efeziečiams, yra viena iš kertinių Naujojo Testamento frazių: „Pasiimkite tikėjimo skydą ir dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį“. Būtent tikrosios krikščioniškos vertybės yra stabilios visuomenės pagrindas. Krikščionių dvasininkai – 1863 metų sukilimo lyderis A. Mackevičius, vyskupas V. Borisevičius, kunigas J. Zdebskis ir daugelis kitų – aktyviai kovojo prieš okupantus, gynė kertines krikščioniškas vertybes. Šiuo metu kai kurie dvasininkai aktyviai dalyvauja visuomenės gyvenime. Deja, tokių yra labai nedaug. Tik stabili pilietinė visuomenė gali tapti priešiškų jėgų antpuolius atremiančiu skydu. Tam, kad būtų nukapotos politinės bei kriminalinės mafijos klanų – šios savo čiuptuvais visą Lietuvą apraizgiusios hidros – galvos, reikia stipraus kalavijo. Tokį kalaviją turėsime tik tada, kai įvyks esminis proveržis, kai kriminalizuotas elitas bus nustumtas nuo valdžios ir esminius galios svertus mūsų krašte perims patriotinių jėgų atstovai. Negalime leisti, kad Lietuvą toliau žlugdytų V. Pociūno, J. Paliako, G. Sereikos bei kitų patriotų nužudymų organizatoriai, E. Kusaitės bylą fabrikuojantys veikėjai, „Alytaus tekstilės“, VEKS, Valdovų rūmų aferų ir panašių finansinių aferų architektai. Juk prisimename Sąjūdžio laikus, 1989 metų rugpjūčio 23-sios „Baltijos kelią“. Tauta tuomet susitelkė ir pasisakė ne už kleptokratiją, ne už kagėbistinių budelių valdymą, o už nepriklausomą ir demokratinę Lietuvos valstybę. Šiuo metu turime telktis ir nugalėti priešiškų jėgų pinkles, nes tik tada atkursime demokratinę Lietuvos valstybę.

© 2011 „XXI amžius“