Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Žolinės atlaidų savaitė Pivašiūnuose

Apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas dr. Luigi Bonazzi ir Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis priima atnašas šv. Mišių aukai Pivašiūnų bažnyčioje

Rugpjūčio 14–22 dienomis Pivašiūnuose, svarbiausioje Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės vietoje, vykę Žolinės atlaidai sutraukė gausius būrius maldininkų. Pagrindinę atlaidų dieną, rugpjūčio 15-ąją, melstasi už Lietuvos žemdirbius. Šv. Mišias transliavo Lietuvos televizija.

Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis prieš šv. Mišias džiugiai pasveikino vyskupus. Į Pivašiūnus švęsti Dievo Motinos Marijos Ėmimo į dangų iškilmės atvyko Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas, Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, Vilniaus arkivyskupo pagalbininkas vyskupas Arūnas Poniškaitis, taip pat keli Seimo ir Vyriausybės nariai, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, svečiai iš Vokietijos – Magdeburgo vyskupijos. „Mieli broliai ir seserys, šią dieną kreipkime savo žvilgsnį į dangun paimtąją Dievo Motiną. Eucharistijos šventimas tevienija mus bendrai maldai už Lietuvos žemdirbius, prašant palaimos surinkti derlių bei jų šeimoms, taip pat melskime Dievo gailestingumo mūsų krašto žmonėms“, – kvietė Kaišiadorių ganytojas prieš šv. Mišių liturgiją.

Atsakymai į klausimus

„Bažnyčios žinių“ redakcija pateikė Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui ir Kauno arkivyskupijos kurijos kancleriui mons. Adolfui Grušui keletą klausimų, susijusių su publikacija dienraštyje „Lietuvos rytas“ (2011 07 30).

Į „Bažnyčios žinių“ klausimus atsako Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris mons. Adolfas GRUŠAS:

Išaukštinta žemėje ir danguje

Arkivysk. Sigitas Tamkevičius

„Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“ – šiuos Apreiškimo knygos (12, 1) žodžius Bažnyčia skiria paimtajai į dangų Švč. Mergelei Marijai. Mūsų šventinė nuotaika įsilieja į Visuotinės Bažnyčios pagarbą išaukštintajai Dievo Sūnaus Motinai. Marijos Ėmimo į dangų šventė skatina ne tik švęsti ir džiaugtis Dievo Motinos išaukštinimu, bet drauge įsigilinti į kelias labai svarbias tiesas, galinčias turėti didelę įtaką mūsų siekiams bei darbams. Ši šventė primena Marijos išaukštinimą danguje, bet jo iki galo nesuvoktume, jei neprisimintume kito Marijos išaukštinimo, įvykusio kiek anksčiau žemėje. Tai įvyko Apreiškimo metu, kai angelas jaunai Nazareto mergaitei pranešė apie Dievo nutarimą išsirinkti ją savo Sūnaus motina ir kai Marija pasakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Šie Marijos žodžiai nulėmė pradžią naujos eros, kurios centre yra pasaulio Gelbėtojas Jėzus Kristus. Dievo Sūnaus įsikūnijimas buvo žmogaus protui sunkiai suvokiamas Marijos išaukštinimas. Iš tikrųjų Marija buvo paprasta mergaitė, panaši į daugelį Izraelio dukrų, bet Dievas panoro, kad būtent, ji, Marija, išnešiotų ir pagimdytų jo Sūnų, kad ji būtų žmonijos atstovė, dalyvaujanti pasaulio gelbėjimo misijoje. Apmąstydami Marijos išaukštinimo slėpinį, dėkojame Dievui už šią tyrą mergaitę, kuri pažinusi Dievo valią nesuabejojo pasakyti: tebūnie. Kaip labai buvo išaukštinta Marija, pirmoji suvokė šv. Jono Krikštytojo motina Elzbieta. Susitikusi Mariją ji paskelbė: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?!“ (Lk 1, 42–43). Pati Marija taip pat suvokė savo išaukštinimą, tačiau labai nuolankiai pasakė: „Didžių dalykų padarė man Viešpats, ir šventas yra jo vardas!“ (Lk 1, 49). Marija yra gražiausias Dievo kūrinys, nė mažiausiu žingsneliu nenukrypęs nuo jo valios. Apie tai byloja jos pasiryžimas nuolankiai priimti Aukščiausiojo sprendimą sunkiai suvokiamos Dievo paslapties akivaizdoje.

Kryžių kalno atlaidai – dvasiniam atsinaujinimui

Inesė Ratnikaitė

Piligrimystėje nuo Šiaulių Katedros iki Kryžių kalno dalyvavo 7 – 82 metų maldininkai

Paskutinį liepos savaitgalį į Kryžių kalną važiuoti ir pėsčiomis plūdo maldininkai dalyvauti tradiciniuose Kryžių kalno atlaiduose. Iškilmėms pasiruošti padėjo vigilija, piligrimų žygis, atgailos sakramentas, giesmės. Iškilmės vainikuotos popiežiaus palaiminimu.

Vigilija

Liepos 30 d. vakarą susikaupimui maldininkai pakviesti į vigiliją. 19 val. prie popiežiaus Jono Pauliaus II kryžiaus susirinko tikintieji, kasmet Kryžiaus kelius giedantis šv. Cecilijos sakralinis ansamblis, kunigai. Kad vigilija prie Kryžių kalno ypatingai mėgstama jaunuolių, liudijo gausus aktyviai dalyvavusio jaunimo būrys. Kryžiaus kelią Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pradėjo primindamas Gailestingumo metus, ragino melstis dėl šalyje vykstančių negerovių, prašyti Viešpaties gailestingumo. Gailestingumą simbolizavo jaunuolių nešamas kryžius bei degantys fakelai. Pasauliečiai, kunigai, vienuolės pasikeisdami skaitė mąstymus. Pamažu rimtyje bei susimąstyme maldos ir giesmės apjuosė Kryžių kalną.