Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Evangelinis radikalumas ir racionalumas

Popiežiaus susitikimai Madride su jaunomis vienuolėmis ir universitetų profesoriais

Mindaugas BUIKA

Popiežių Benediktą XVI sveikina susitikimo dalyvė

Nepakeičiama pašvęsto gyvenimo misija

Tarp popiežiaus Benedikto XVI pasibaigusio vizito Ispanijoje ir dalyvavimo Pasaulinėse jaunimo dienose evangelizacinių iniciatyvų raiškos, svarbūs buvo jo susitikimai su jaunomis vienuolėmis ir jaunais katalikiškų universitetų profesoriais. Šie abu susitikimai rugpjūčio 19 dieną Madride įvyko monumentaliame Eskorialo komplekse, kurį XVI amžiuje pastatė tuometinis Ispanijos karalius Pilypas II, kaip didingą katalikiškosios monarchijos paveldą su Šv. Lauryno bazilika, senųjų mąstytojų raštų biblioteka ir augustiniečių vienuolynu. Šioje religijos ir kultūros šventovėje, įtrauktoje į UNESCO saugomų pasaulio architektūros paminklų sąrašą, Šventasis Tėvas jaunoms pašvęstojo gyvenimo atstovėms ir mokslininkams atskiruose pasimatymuose kalbėjo apie evangelinio gyvenimo radikalumo liudijimą ir apie racionalumo santykį su dvasingumu akademinėje tiesos paieškoje.

Sveikiname!

Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC rugpjūčio 30 dieną švęs gyvenimo 85 metų sukaktį. Nuoširdžiai sveikiname Jo Ekscelenciją ir linkime jam dar ilgai darbuotis Kristaus vynuogyne. Dievo palaimos ir sveikatos Jums!

„XXI amžiaus“ redakcija
Vido Venslovaičio nuotrauka

Kryžių kalno atlaidai – dvasiniam atsinaujinimui

Inesė Ratnikaitė

Piligrimystėje nuo Šiaulių Katedros iki Kryžių kalno dalyvavo 7 – 82 metų maldininkai

Paskutinį liepos savaitgalį į Kryžių kalną važiuoti ir pėsčiomis plūdo maldininkai dalyvauti tradiciniuose Kryžių kalno atlaiduose. Iškilmėms pasiruošti padėjo vigilija, piligrimų žygis, atgailos sakramentas, giesmės. Iškilmės vainikuotos popiežiaus palaiminimu.

Vigilija

Liepos 30 d. vakarą susikaupimui maldininkai pakviesti į vigiliją. 19 val. prie popiežiaus Jono Pauliaus II kryžiaus susirinko tikintieji, kasmet Kryžiaus kelius giedantis šv. Cecilijos sakralinis ansamblis, kunigai. Kad vigilija prie Kryžių kalno ypatingai mėgstama jaunuolių, liudijo gausus aktyviai dalyvavusio jaunimo būrys. Kryžiaus kelią Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pradėjo primindamas Gailestingumo metus, ragino melstis dėl šalyje vykstančių negerovių, prašyti Viešpaties gailestingumo. Gailestingumą simbolizavo jaunuolių nešamas kryžius bei degantys fakelai. Pasauliečiai, kunigai, vienuolės pasikeisdami skaitė mąstymus. Pamažu rimtyje bei susimąstyme maldos ir giesmės apjuosė Kryžių kalną.

Žolinės atlaidų savaitė Pivašiūnuose

Apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas dr. Luigi Bonazzi ir Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis priima atnašas šv. Mišių aukai Pivašiūnų bažnyčioje

Rugpjūčio 14–22 dienomis Pivašiūnuose, svarbiausioje Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės vietoje, vykę Žolinės atlaidai sutraukė gausius būrius maldininkų. Pagrindinę atlaidų dieną, rugpjūčio 15-ąją, melstasi už Lietuvos žemdirbius. Šv. Mišias transliavo Lietuvos televizija.

Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis prieš šv. Mišias džiugiai pasveikino vyskupus. Į Pivašiūnus švęsti Dievo Motinos Marijos Ėmimo į dangų iškilmės atvyko Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas, Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, Vilniaus arkivyskupo pagalbininkas vyskupas Arūnas Poniškaitis, taip pat keli Seimo ir Vyriausybės nariai, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, svečiai iš Vokietijos – Magdeburgo vyskupijos. „Mieli broliai ir seserys, šią dieną kreipkime savo žvilgsnį į dangun paimtąją Dievo Motiną. Eucharistijos šventimas tevienija mus bendrai maldai už Lietuvos žemdirbius, prašant palaimos surinkti derlių bei jų šeimoms, taip pat melskime Dievo gailestingumo mūsų krašto žmonėms“, – kvietė Kaišiadorių ganytojas prieš šv. Mišių liturgiją.

Jis dėl mūsų daug iškentėjo

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai Jėzus savo mokinių klausė, kuo Jį laiko žmonės, tada apaštalas Petras stebėtinai taikliai ir trumpai apibūdino savo Mokytojo nepakartojamą pasiuntinybę ir Jo visa pranokstantį kilmingumą (Mt 16, 16). Tačiau kai netrukus Viešpats užsiminė apie savo neišvengiamą kančią, tuomet dingo Petro imlumas atsiliepti dieviškos malonės švelniam dvelksmui, kuris jį būtų įkvėpęs tarti: „O vienintelis mūsų Gelbėtojau, kai išgirdome Tave kalbant apie Tavo būsimą smurtinę mirtį, mūsų širdis žaibiškai pervėrė skausmo bei liūdesio kalavijas. Bet tikiu Tavo žodžių išsipildymu (Lk 4, 5), – tebūna taip, kai sakai!“

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Vasaros atlaidai

Jaunieji ministrantai po Šv. Onos atlaidų su dekanu klebonu kan. dr. Algiu Genučiu (dešinėje), Telšių seminarijos vicerektoriumi kun. Viktoru Aču ir kun. Justinu Palubinsku

ŠILALĖ. Nors Šilalės bažnyčiai yra suteiktas  garbingas Šv. Pranciškaus Asyžiečio vardas ir šios šventovės tituliniai Šv. Pranciškaus atlaidai būna spalio pradžioje, tačiau Šilalėje populiarūs ir Šv. Onos atlaidai. Viename iš bažnyčioje esančių trijų altorių yra Šv. Onos skaitančios Šventąjį Raštą, statula, vaizduojanti šią šventąją,  ... Tad dekanas, šios bažnyčios klebonas kan. dr. Algis Genutis, būdamas pamaldus, darbštus ir visa širdimi atsidavęs kunigystei, pasistengė tinkamai pasiruošti šiems atlaidams. Pasitelkęs parapijos aktyviąsias moteris išpuošė bažnyčią žaliais vainikais, gėlėmis ir baltais kaspinais. Ypač gražiai atlaidų dienai buvo papuoštas Šv. Onos altorius, degė žvakės. Šv. Onos atlaidų dieną į Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią sugužėjo daug tikinčiųjų ne tik iš Šilalės, bet ir iš kaimyninių parapijų. Ypač daug buvo jaunimo. Kad į bažnyčią netilpusieji galėtų sekti šv. Mišių eigą, ji buvo įgarsinta ir šventoriuje. Šv. Onos atlaidų dieną Votyvos šv. Mišias aukojo šių metų birželio pradžioje kunigystės šventinimus gavęs kun. Justinas Palubinskas. Homiliją sakė tos dienos atlaidus vedęs Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vicerektorius studijų reikalams kun. relig. m. mgr. teol. lic. Viktoras Ačas. Jis taip pat aukojo ir tos dienos Šv. Onos atlaidų Sumos šv. Mišias, sakė dar vieną homiliją. Iškilmingoje procesijoje aplink bažnyčią gražiai ir darniai giedojo Šilalės bažnyčios choras, vadovaujamas talentingo maestro Antano Kazlausko.

Atsakymai į klausimus

„Bažnyčios žinių“ redakcija pateikė Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui ir Kauno arkivyskupijos kurijos kancleriui mons. Adolfui Grušui keletą klausimų, susijusių su publikacija dienraštyje „Lietuvos rytas“ (2011 07 30).

Į „Bažnyčios žinių“ klausimus atsako Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris mons. Adolfas GRUŠAS:

Išėjimas į viešumą, arba Baimės sindromo įveikimas

Bronislavas Genzelis

Antanas Terleckas Stasio Povilaičio nuotraua

Tauta, nežinanti savo istorijos, – tarsi augalas su pakirstomis šaknimis, Todėl nestebina, kad įvairaus plauko okupaciniai režimai stengėsi iš tautos atminties ištrinti jos praeitį, ypač susijusią su anksčiau turėtu valstybingumu, arba pateikti savo istorijos versiją.

Šiuo atveju man rūpi pažvelgti, kas nulėmė Lietuvos valstybės atstatymą 1990 metais. Ginkluota partizanų kova buvo pralaimėta. Tapo akivaizdu, kad tuo keliu nieko nepasieksi, ir jos atsisakyta. Paskutiniais imperijos egzistavimo metais nepriklausomybę atgauti buvo siekiama trimis būdais: a) konspiraciniu: tam tikros grupės leido atsišaukimus, kėlė vėliavą, leido pogrindinius leidinius ir juos platino tarp artimųjų, b) viešu: nepaisydami gresiančių pavojų, bandė viešai veikti ir c) laviravimo: balansavo ant legalumo ir nelegalumo ribų: išnaudojo visus veikiančius įstatymus, ieškojo jų silpnų vietų ir taip saugojo kultūrines vertybes ir istorinę atmintį. Dažnai šie būdai buvo tarpusavyje susipynę. Deja, kol kas ne viskas aišku ir aptarta. Dėl to ir kilo noras dar kartą prabilti apie dalykus, kuriuos žinau. Į išsamumą nepretenduoju.

Protestuojama prieš kaltinimus Dieveniškių stovyklos organizatoriams

Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir Vilnijos draugija rugpjūčio 5-ąją išplatino viešą laišką Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimo pirmininkei, Ministrui Pirmininkui, Krašto apsaugos ir Kultūros ministrams dėl etnokultūrinės jaunimo stovyklos Dieveniškėse. Laiške protestuojama prieš kai kurių politikų pareikštą nepasitenkinimą Dieveniškių stovykla, kurią Lietuvos ir Latvijos jaunimui surengė Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga. Dieveniškės – miestelis Šalčininkų rajono savivaldybėje, Baltarusijos pasienyje, kuriame vyrauja lenkų tautinė mažuma. Laiške piktinamasi melagingomis žiniomis apie šią stovyklą, skirtą baltų kultūrai pažinti. Joje trečdalis dalyvių buvo kitakalbiai Lietuvos gyventojai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad „kai kuriose šalies žiniasklaidos priemonėse pasinaudojant tarptautinę visuomenę sujaudinusiais tragiškais įvykiais Norvegijoje, mėginama skelbti idėjas, smerkiančias tautiškumą, kurstančias neapykantą Lietuvos patriotinėms ir tautinėms (nacionalinėms) organizacijoms, apkaltinant jas radikalumu, ekstremizmu, klijuojant neonacių etiketes.“

Skydas ir kalavijas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvoje toliau tęsiasi valdininkų ir valstybės valdomų įmonių vadovų algų kėlimo vajus – štai ,,Lietuvos geležinkelių” vadovų atlyginimai pakilo nuo 2,8 iki 3,6 tūkstančio litų. Beje, šią vasarą Lietuvos geležinkelių valdžia išsidalijo ir 37 tūkstančius litų premijų. Vadovaujančių darbuotojų atlyginimai vėl kyla ,,Lietuvos pašte“ bei kitose valstybės valdomose įmonėse. Vyriausybės kanclerio pavaduotojo G. Kazakevičiaus poelgis, kai jis savaitę buvo išvykęs į Naująją Zelandiją už valdiškus pinigus (ši kelionė kainavo virš 40 tūkstančių litų), iki šiol nėra įvertintas. Premjeras ir jo aplinka ilgai gynė G. Kazakevičių, o kai kurie valdžios veikėjai postringauja, kad jie ir toliau vyks į komandiruotes – į Kanadą, Čilę bei kitus tolimus kraštus. Kaip galime įvertinti tokią skandalingą padėtį? Tai kažkokia tuštybės mugė, kai tauta skurdinama, apkrauta didžiuliais mokesčiais, žlugdoma lietuviška spauda, daugybė žmonių nuo skurdo ir neteisingumo bėga iš Lietuvos, kai valdžios veikėjai maudosi prabangoje ir švaisto valstybės pinigus.