Naujienų vaivorykštė
Knygos, kurias vienija žodis GIMTINĖ
Audronė BEREZAUSKIENĖ
|
Rimanto Vanago knygos viršelis
|
|
Parodos ekspozicija
|
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Kraštotyros ir leidybos skyriuje veikia vyr. bibliotekininkės Ligitos
Matulienės ir Skaivės Meškauskienės parengta paroda Knygos, kurias
vienija žodis GIMTINĖ. Kūrybingi Anykščių krašto žmonės savo knygose
dėmesį skiria gimtajam kraštui.
Šiuo metu Panevėžyje gyvenantis kraštietis kraštotyrininkas
Tautvilis Uža, išleidęs dvi knygas apie Viešintas, sako: Prisiminimai
ir noras juos išsaugoti būdinga kiekvienam žmogui. Mes dažnai mintimis
grįžtame į praeitį, kuri, be abejo, susijusi su laiku, vieta, žmonėmis.
Troškimas nepamiršti liudija mūsų pastovumą, pagarbą istorijai.
Nors jau nemažai laiko gyvenu toli nuo gimtųjų Viešintų, bet šis
miestelis, jį supantys kaimai iki šiol artimi ir brangūs. Mintimis
aš visada su šiuo kraštu, gal dėl to ir kilo noras įamžinti jį nuotraukose,
atsiminimuose.
Kraštotyrininkas Algimantas Bekenis, kartu su
muziejininku Raimondu Guobiu, išleido knygą apie Viešintų miestelį.
Žymus mokslininkas-bibliografas, VU profesorius Osvaldas Janonis
kraštotyros knygą Surdegis 15101940 metais (2010). Profesorius
toliau dirba archyvuose ir renka medžiagą apie Anykščių kraštą.
Jis parengė žinyną apie Surdegio vienuolyną, pirmasis surado Lietuvos
valstybės istorijos (LVIA) ir Kauno apskrities (KAA) archyvuose
bylas, kuriose minimas Anykščių dvaras, nors daug metų istorikai
teigė, kad apie jį dokumentų nėra. Žurnalistas Vytautas Bagdonas
surinko autentiškus Kalvelių kaimo gyventojų prisiminimus ir išleido
knygą Kalveliai 17792007. Apie Mickūnų kaimą 2003 metais knygelę
išleido mokytojas Gintaras Ražanskas. Fotografijų albumus apie Anykščių
krašto miestelius ir kaimus (Skiemonis, Troškūnus, Svėdasus, Anykščius,
kraštotyros monografiją apie Inkūnus ir kt.) išleido Teresės Mikeliūnaitės
premijos laureatas kraštotyrininkas R. Guobis.
Išskirtinio skaitytojų dėmesio sulaukė rašytojo
Rimanto Vanago knyga Peslių akademija (2011). Ją bibliotekos fonduose
surasti sunku, nes ji keliauja iš vieno skaitytojo pas kitą. Muziejininkas
ir žurnalistas Tautvydas Kontrimavičius apie R. Vanago knygą rašo:
Dokumentinės publicistikos sielius, kaskart įvertinamus literatūros
premijomis, laiko srove vieną po kito iš Anykščių plukdantis rašytojas
62 metų Rimantas Vanagas šįkart paleido pasroviui Peslių akademiją.
Tai penktoji jo sumanyto ir per dešimtmetį įpusėto ciklo knyga.
Šįkart autorius kruopščiai dėlioja savo gimtojo kaimo, prigludusio
prie Šventosios ties garsiuoju Anykščių šileliu, praeities mozaiką.
Žinoma, jis ir vėl liko ištikimas nuo žurnalistinės praeities jį
tebelydinčiai pasakojimo manierai. Gausias autentiškų tekstų citatas
jis apvelka publicistiniu šiuolaikinės sampratos drabužiu, taip
kurdamas realų, įtikinantį praeities vaizdą.
Kraštotyrininkė Veronika Švejytė-Dikčiuvienė,
išleidusi knygą Ten, kur stūkso Storių kalnai, pratarmėje rašo:
Ateinam į pasaulį nepasirinkę nei laiko, nei vietos. Kokia bebūtų
gimtinė ar platus dvaras, ar nuošalus kaimelis, ar siaura miesto
gatvelė ji tavo gyvenimo dalis. Jei ir nutolsti nuo jos, savo
Gimtinės, ta aplinka, kur žengei pirmuosius žingsnius ir patyrei
atradimų džiaugsmą, pasirodo sapnuose, prisiminimai žadina norą
dar kartą ten sugrįžti, pamatyti kas pasikeitė, sužinoti, kaip gyvena
pažįstami žmonės, kokie jų likimai.
Noras sugrįžti į gimtinę ramybės neduoda ir net
kelių kraštotyros leidinėlių autoriui Jonui Sriubui. 2009 metais
jis išleido knygą Į senovę ir Leliūnų paribio kaimų praeitį pažvelgus.
Čia surinkta medžiaga apie Gikonių, Klevėnų, Mačionių, Buivydų ir
kitus kaimus. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešajai bibliotekai autorius
padovanojo savo leidinukus: Buivydų kaimo praeitis: Istoriniai,
geografiniai, etnografiniai kaimo bruožai (2000), Gikonių kaimas
(2002), Buivydų kaimas istorijos sūkuriuose ir kt. Kraštietis
Buivydų kaime prie piliakalnio, buvusio Alkakalnio, Milžinų kapų
ir kitur, pastatė penkis paminklinius akmenis su užrašais, o Buivydų
kaime organizavo penkis buvusių kaimo gyventojų, kraštiečių susitikimus.
Viename straipsnyje sunku išvardinti visus Anykščių
krašto žmones, išleidusius knygų apie savo gimtinę. Patikiname,
kad tokių nemažai. Kazys Boruta yra pasakęs, kad gimtasis kraštas
žmogui, kaip žemė medžiui, į kurią šaknis suleidžia, gyvybę ir stiprybę
semia. Tikime, kad knygų apie gimtinę autoriai dar ilgai iš savo
krašto semsis stiprybės ir skaitytojus džiugins naujais leidiniais.
© 2011 XXI amžius
|