2011 m. rugsėjo 14 d.
Nr. 65
(1945)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona


XXI Amžius

Naujienų vaivorykštė

Knygos, kurias vienija žodis GIMTINĖ

Audronė BEREZAUSKIENĖ

Rimanto Vanago knygos viršelis

Parodos ekspozicija

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriuje veikia vyr. bibliotekininkės Ligitos Matulienės ir Skaivės Meškauskienės parengta paroda „Knygos, kurias vienija žodis GIMTINĖ“. Kūrybingi Anykščių krašto žmonės savo knygose dėmesį skiria gimtajam kraštui.

Šiuo metu Panevėžyje gyvenantis kraštietis kraštotyrininkas Tautvilis Uža, išleidęs dvi knygas apie Viešintas, sako: „Prisiminimai ir noras juos išsaugoti būdinga kiekvienam žmogui. Mes dažnai mintimis grįžtame į praeitį, kuri, be abejo, susijusi su laiku, vieta, žmonėmis. Troškimas nepamiršti liudija mūsų pastovumą, pagarbą istorijai. Nors jau nemažai laiko gyvenu toli nuo gimtųjų Viešintų, bet šis miestelis, jį supantys kaimai iki šiol artimi ir brangūs. Mintimis aš visada su šiuo kraštu, gal dėl to ir kilo noras įamžinti jį nuotraukose, atsiminimuose“.

Kraštotyrininkas Algimantas Bekenis, kartu su muziejininku  Raimondu Guobiu, išleido knygą apie Viešintų miestelį. Žymus mokslininkas-bibliografas, VU profesorius Osvaldas Janonis – kraštotyros knygą „Surdegis 1510–1940 metais“ (2010). Profesorius toliau dirba archyvuose ir renka medžiagą apie Anykščių kraštą. Jis parengė žinyną apie Surdegio vienuolyną, pirmasis surado Lietuvos valstybės istorijos (LVIA) ir Kauno apskrities (KAA) archyvuose bylas, kuriose minimas Anykščių dvaras, nors daug metų istorikai teigė, kad apie jį dokumentų nėra. Žurnalistas Vytautas Bagdonas surinko autentiškus Kalvelių kaimo gyventojų prisiminimus ir išleido knygą „Kalveliai 1779–2007“. Apie Mickūnų kaimą 2003 metais knygelę išleido mokytojas Gintaras Ražanskas. Fotografijų albumus apie Anykščių krašto miestelius ir kaimus (Skiemonis, Troškūnus, Svėdasus, Anykščius, kraštotyros monografiją apie Inkūnus ir kt.) išleido Teresės Mikeliūnaitės premijos laureatas kraštotyrininkas R. Guobis.

Išskirtinio skaitytojų dėmesio sulaukė rašytojo Rimanto Vanago knyga „Peslių akademija“ (2011). Ją bibliotekos fonduose surasti sunku, nes ji keliauja iš vieno skaitytojo pas kitą. Muziejininkas ir žurnalistas Tautvydas Kontrimavičius apie R. Vanago knygą rašo: Dokumentinės publicistikos „sielius“, kaskart įvertinamus literatūros premijomis, laiko srove vieną po kito iš Anykščių plukdantis rašytojas 62 metų Rimantas Vanagas šįkart paleido pasroviui „Peslių akademiją“. Tai – penktoji jo sumanyto ir per dešimtmetį įpusėto ciklo knyga. Šįkart autorius kruopščiai dėlioja savo gimtojo kaimo, prigludusio prie Šventosios ties garsiuoju Anykščių šileliu, praeities mozaiką. Žinoma, jis ir vėl liko ištikimas nuo žurnalistinės praeities jį tebelydinčiai pasakojimo manierai. Gausias autentiškų tekstų citatas jis apvelka publicistiniu šiuolaikinės sampratos drabužiu, taip kurdamas realų, įtikinantį praeities vaizdą.

Kraštotyrininkė Veronika Švejytė-Dikčiuvienė, išleidusi knygą „Ten, kur stūkso Storių kalnai“, pratarmėje rašo: „Ateinam į pasaulį nepasirinkę nei laiko, nei vietos. Kokia bebūtų gimtinė – ar platus dvaras, ar nuošalus kaimelis, ar siaura miesto gatvelė – ji tavo gyvenimo dalis. Jei ir nutolsti nuo jos, savo Gimtinės, ta aplinka, kur žengei pirmuosius žingsnius ir patyrei atradimų džiaugsmą, pasirodo sapnuose, prisiminimai žadina norą dar kartą ten sugrįžti, pamatyti kas pasikeitė, sužinoti, kaip gyvena pažįstami žmonės, kokie jų likimai.“

Noras sugrįžti į gimtinę ramybės neduoda ir net kelių kraštotyros leidinėlių autoriui Jonui Sriubui. 2009 metais jis išleido knygą „Į senovę ir Leliūnų paribio kaimų praeitį pažvelgus“. Čia surinkta medžiaga apie Gikonių, Klevėnų, Mačionių, Buivydų ir kitus kaimus. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešajai bibliotekai autorius padovanojo savo leidinukus: „Buivydų kaimo praeitis: Istoriniai, geografiniai, etnografiniai kaimo bruožai“ (2000), „Gikonių kaimas“ (2002), „Buivydų kaimas istorijos sūkuriuose“ ir kt. Kraštietis Buivydų kaime prie piliakalnio, buvusio Alkakalnio, Milžinų kapų ir kitur, pastatė penkis paminklinius akmenis su užrašais, o Buivydų kaime organizavo penkis buvusių kaimo gyventojų, kraštiečių susitikimus.

Viename straipsnyje sunku išvardinti visus Anykščių krašto žmones, išleidusius knygų apie savo gimtinę. Patikiname, kad tokių nemažai. Kazys Boruta yra pasakęs, kad „gimtasis kraštas žmogui, kaip žemė medžiui, į kurią šaknis suleidžia, gyvybę ir stiprybę semia.“ Tikime, kad knygų apie gimtinę autoriai dar ilgai iš savo krašto semsis stiprybės ir skaitytojus džiugins naujais leidiniais.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija