2011 m. rugsėjo 14 d.
Nr. 65
(1945)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona

 

Šiame numeryje:

JAV musulmonų
padėtis po terorizmo
tragedijos

Teroro akto dešimtmetis

Teroro aktas prieš
Pasaulio prekybos centrą

Sekmadienį amerikiečiai prisiminė teroro aktą prieš du Pasaulio prekybos centro pastatus bei Pentagono užpuolimą 2001–ųjų rugsėjo 11–ąją ir beveik 3 000 žmonių, žuvusių teroristams užgrobus keturis keleivinius lėktuvus. Niujorke, išpuolio epicentre, buvo atidarytas nacionalinis memorialas, kurį sudaro du granito baseinai. Prezidentas Barackas Obama ir buvęs prezidentas George’as W. Bushas, kuriam prezidentaujant buvo įvykdytos teroristinės atakos, dalyvavo atminimo ceremonijoje toje vietoje, kur prieš 10 metų sugriuvo Pasaulio prekybos centro dangoraižiai. Čia buvo skaitomi žuvusiųjų vardai, visame mieste aidėjo varpai.


Pasisakau už prisiekusiųjų teismą

Improvizuotas ešafotas
Vilniaus Rotušės aikštėje

Susidūrimas su lietuviškąja teisėsauga – menkas malonumas. Net jeigu turi pakankamai pinigų profesionalaus advokato paslaugoms, vis tiek nėra šimtaprocentinių garantijų, jog tave teisiantis Temidės tarnas bus  objektyvus, sąžiningas, principingas. Lietuvoje teisėjams sudaryta galimybė ignoruoti net akivaizdžiausias tave ginančio advokato pastabas. Teisėsaugos veiklą reglamentuojantys įstatymai surėdyti taip, kad, tapęs įtariamuoju arba kaltinamuoju, tampi priklausomas nuo vieno, trijų ar penkių teisėjų malonės arba nemalonės. Baisiausia, jog nenumatytos jokios sąlygos efektyviai gintis tais atvejais, kai mūsų teisėjai nesivadovauja Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis. Teoriškai – įmanoma, tačiau praktiškai – ne. Prisiekusiųjų institucijos idėją, kurią pasirinko dauguma pasaulio demokratinių valstybių, Lietuvoje bandoma sužlugdyti klastingai manipuliuojant visuomenės nuomone, ir pateikiant abejotinos vertės, nors ir gražiai skambančius, argumentus. Prisiekusiųjų institucijos priešininkai šiandien šaukia, esą tokia teisinė tvarka įneštų tik dar daugiau tendencingumo, prieštaravimų ir klaidų, esą, Lietuva – mažas kraštas. Čia visi vieni kitus pažįsta, yra susiję subtiliausiais giminystės ir bičiulystės ryšiais. Taip, Lietuva – ne Amerika, ne Kinija. Tačiau tuos pačius priekaištus dėl tendencingumo labai lengva pritaikyti ir Lietuvos teisėjams. Jie taip pat turi giminių, pažįstamų, draugų.


Ko iš Lietuvos prašoma lenkų tautinės mažumos vardu

Anatolijus Lapinskas

Lietuvos lenkų tautinės mažumos veikėjai dažnai aiškina, kad lenkų padėtis Lietuvoje pablogėjo po to, kai mūsų šalis įstojo į Europos Sąjungą, t.y. nuo 2004 metų. Nemanyčiau, kad tie metai kažkuo išsiskyrė Lietuvos valstybės santykių su jos lenkų mažuma atžvilgiu. Šie santykiai ėmė krikti gerokai anksčiau, vos atkūrus šalies nepriklausomybę, kai pasipylė Lietuvos lenkų „europiniai skundai“, pirmieji iš jų buvo adresuoti Danijos ir Švedijos, Helsinkio komitetams dar 1991 metais. Tarp tų skundų buvo ir tokie „šedevrai“: „Lietuvos Vyriausybė siekia iškelti ir išbarstyti po visą šalį tradiciniame lenkų regione gyvenančius lenkus“...


Betvarkė Lietuvos ir jos Rytų kaimynių savitarpio teisinės pagalbos srityje

Šiais metais kaip niekada išryškėjo betvarkė Lietuvos ir jos Rytų kaimynių savitarpio teisinės pagalbos srityje. Kartu išryškėjo ir nuolankaus servilizmo apraiškos teikiant teisinę pagalbą Rusijai ir Baltarusijai

Kastytis STALIORAITIS

Atskleisti neteisėti RF FST veiksmai Lietuvoje

Nei Lietuvos įstatymuose, nei Lietuvos ir Rusijos sutartyje dėl teisinės pagalbos nėra numatyti, arba kitaip sakant, yra draudžiami bet kokie  Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojų veiksmai Lietuvos teritorijoje kaip ir tiesioginis  Lietuvos Respublikos (LR) Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Rusijos Federacijos (RF) Federalinės saugumo tarnybos (FST) bendradarbiavimas (išskyrus koordinaciją apsaugant aukštus asmenis jų vizitų metu ar pan.). Lietuvos ir Rusijos sutarties dėl teisinės pagalbos 8 straipsnyje nustatyta paprasta ir aiški teisinės pagalbos prašymo vykdymo tvarka: teisingumo   įstaiga,   kuriai   adresuotas LR Teisingumo ministerijos arba Generalinės prokuratūros pavedimas (šiuo atveju tai būtų VSD), įvykdo pavedimą  suteikti teisinę  pagalbą, jei nėra politinių motyvų jos nesuteikti, ir,  įvykdžiusi  pavedimą,  išsiunčia  dokumentus pavedimą  pateikusiai įstaigai (LR Teisingumo ministerijai arba Generalinei prokuratūrai). Apie jokius FST ir VSD bendrus tyrimus sutartyje nėra ir užuominos, jau nekalbant apie FST dalyvavimą Lietuvos gyventojų tardyme.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija