Kultūros zona

2011 metai

Naujienų vaivorykštė

Fotomenininkų akimis

Bronius VERTELKA

Fotografijos galerijoje kalba šiaulietis Aleksandras Ostašenkovas (dešinėje)

Rugpjūčio 29 – rugsėjo 2 dienomis Panevėžyje vyko tarptautinė fotografijos bienalė „Žmogus ir miestas“, kurioje dalyvavo fotomenininkai panevėžiečiai Algimantas Aleksandravičius, Stanislovas Bagdonavičius, Irena Giedraitienė, Gediminas Kudirka, Valentinas Pečininas, Saulius Saladūnas, Marija Šileikaitė-Čičirkienė, kaunietis Gintaras Česonis, šiaulietis Aleksandras Ostašenkovas, vilnietis Artūras Valiauga, viešnia iš Latvijos Mara Brasmanė bei bienalės garbės svečias Richardas Šofildas (Schofield) iš Jungtinės Karalystės. Jis ne tik fotografavo, bet ir rengė straipsnį apie vieną žymiausių Lietuvos fotografių – Ireną Giedraitienę.

Naujienų vaivorykštė

Per miesto gimtadienį pagerbė tautodailininkę

Petras IVANOVAS

Tautinio paveldo Zarasų krašte puoselėtoja, kultūros centro vyr. etnografė Rima Vitaitė ir Dominyko Bukonto premijos laureatė Adelė Tumėnienė

Kelias dienas Zarasuose buvo didžiulis šurmulys. Čia ežerų kraštas šventė savo miesto 505 metų gimtadienį. Svečiai suvažiavo ne tik iš Lietuvos, čia žmonės kalbėjo įvairiomis kalbomis.

Zarasiškiams bei svečiams  kultūros centras ir krašto muziejus parengė turiningus renginius. Muziejus pakvietė į tarptautinio plenero autorių darbų parodą ,,Zarasai – ežerų kraštas“. Kultūros centre  šventės dalyviai dalyvavo zarasiškio Algimanto Navicko meninės fotografijos parodoje ,,Gimtinės takais“, Zarasų rajono savivaldybės biblioteka taip pat surengė daug turiningų renginių, zarasiškiai turėjo progos susipažinti su įvairių leidyklų literatūra. „Naktiniuose skaitymuose“ dalyvavo daug žinomų poetų ir rašytojų. Svarbiausias šventės akcentas – sutvarkytos bei pritaikytos turizmui Zaraso ežero pakrantės. Čia atsiveria puikus vaizdas. Pakrantė taps nauja renginių, poilsio ir pramogų erdve zarasiškiams ir  miesto svečiams. Dvi dienas Sėlių aikštėje  vyko verslo, tautodailės ir pramogų mugė. Žmonės iš įvairių  šalies kampelių siūlė savo dirbinius, demonstravo meistriškumo pavyzdžius.

Atmintis

„Aušros“ gadynės knygnešys ir literatas

Augustino Baranausko 150-osioms gimimo metinėms

Vilmantas KRIKŠTAPONIS

Knygnešys ir literatas Augustinas Baranauskas

Aš norėčiau prikelti bent vieną senelį

Iš kapų milžinų.

Ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį

Iš senųjų laikų.

Taip kažkada rašė mūsų tautos dainius J. Mačiulis-Maironis, ilgėdamasis didžios ir garbingos lietuvių tautos praeities. Iš tikrųjų labai norėtųsi rasti tą pradžių pradžią, tuos gaiviuosius mūsų tautos šaltinius, kurie mums atnešė kalbą, kultūrą, išugdė papročius.

Naujienų vaivorykštė

Knygos, kurias vienija žodis GIMTINĖ

Audronė BEREZAUSKIENĖ

Rimanto Vanago knygos viršelis

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriuje veikia vyr. bibliotekininkės Ligitos Matulienės ir Skaivės Meškauskienės parengta paroda „Knygos, kurias vienija žodis GIMTINĖ“. Kūrybingi Anykščių krašto žmonės savo knygose dėmesį skiria gimtajam kraštui.

Šiuo metu Panevėžyje gyvenantis kraštietis kraštotyrininkas Tautvilis Uža, išleidęs dvi knygas apie Viešintas, sako: „Prisiminimai ir noras juos išsaugoti būdinga kiekvienam žmogui. Mes dažnai mintimis grįžtame į praeitį, kuri, be abejo, susijusi su laiku, vieta, žmonėmis. Troškimas nepamiršti liudija mūsų pastovumą, pagarbą istorijai. Nors jau nemažai laiko gyvenu toli nuo gimtųjų Viešintų, bet šis miestelis, jį supantys kaimai iki šiol artimi ir brangūs. Mintimis aš visada su šiuo kraštu, gal dėl to ir kilo noras įamžinti jį nuotraukose, atsiminimuose“.

Kultūra

„Krantas“ ant ežero kranto

Monika Petrulienė

Vilniaus rajone, ant ežero kranto, įkurta nauja meno galerija „Krantas“. Jos įkūrėjas skulptorius Vladas Kančiauskas pirmojoje ekspozicijoje pristato savo darbus.

Skulptorius V. Kančiauskas, nešdamas paskutinius kūrinius į ekspozicijos erdvę – savo kiemą – džiaugėsi, kad iš akmens ir metalo sukurti darbai nebijo lietaus. Ant Riešės ežero kranto, Grikienių kaime, įkūręs galeriją, menininkas sako taip suartinęs miestą ir kaimą. „Noriu, kad įsilietų kaimo žmogus į profesionalų meną. Užtenka idealizuoti akėčias ir plūgus, klumpes ir taip toliau“, – kalbėjo jis. Kažkada pats iškeitęs gyvenimą mieste į kaimą, skulptorius vardija galerijos gamtoje privalumus: apžiūrėdamas skulptūras, esi gamtoje. Daugelio skulptūrų temos – taip pat iš gamtos: drugeliai, žuvys, vanduo, jo bangavimas. Akmens, metalo darbuose pabrėžiama linija, šviesos atspindžiai, ar akmens raštas. Menininkas sako nežinąs, kiek skulptūrų yra pirmojoje galerijos parodoje. Pristatęs didesnius darbus, greta rodo ir mažąją plastiką. „Skulptūra yra kiek užmiršta. Tai yra sunkiai suvokiamas menas, labiau išsilavinusio žmogaus reikia skulptūrai suvokt, kadangi kalbama per formą. Norisi skulptūrą propaguoti ją, aiškinti apie ją. Ir ne tik kad būtų tarp profesionalų, bet kad pamėgtų žmonės, pajustų prasmę“, – „Panoramai“ teigė V. Kančiauskas.