|
Betvarkė Lietuvos ir jos Rytų kaimynių savitarpio teisinės pagalbos srityje
Šiais metais kaip niekada išryškėjo betvarkė Lietuvos ir jos Rytų kaimynių savitarpio teisinės pagalbos srityje. Kartu išryškėjo ir nuolankaus servilizmo apraiškos teikiant teisinę pagalbą Rusijai ir Baltarusijai
Kastytis STALIORAITIS
Atskleisti neteisėti RF FST veiksmai Lietuvoje
Nei Lietuvos įstatymuose, nei Lietuvos ir Rusijos sutartyje dėl teisinės pagalbos nėra numatyti, arba kitaip sakant, yra draudžiami bet kokie Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojų veiksmai Lietuvos teritorijoje kaip ir tiesioginis Lietuvos Respublikos (LR) Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Rusijos Federacijos (RF) Federalinės saugumo tarnybos (FST) bendradarbiavimas (išskyrus koordinaciją apsaugant aukštus asmenis jų vizitų metu ar pan.). Lietuvos ir Rusijos sutarties dėl teisinės pagalbos 8 straipsnyje nustatyta paprasta ir aiški teisinės pagalbos prašymo vykdymo tvarka: teisingumo įstaiga, kuriai adresuotas LR Teisingumo ministerijos arba Generalinės prokuratūros pavedimas (šiuo atveju tai būtų VSD), įvykdo pavedimą suteikti teisinę pagalbą, jei nėra politinių motyvų jos nesuteikti, ir, įvykdžiusi pavedimą, išsiunčia dokumentus pavedimą pateikusiai įstaigai (LR Teisingumo ministerijai arba Generalinei prokuratūrai). Apie jokius FST ir VSD bendrus tyrimus sutartyje nėra ir užuominos, jau nekalbant apie FST dalyvavimą Lietuvos gyventojų tardyme.
Lietuvos žiniasklaida garsiojoje Eglės Kusaitės byloje atskleidė RF FST darbuotojų (jų pavardės ir pareigos yra jau viešai žinomos) lankymosi Lietuvoje, siekiant patiems (tad neteisėtai) gauti informaciją iš LR pilietės E. Kusaitės, faktą ir paskelbė FST ir VSD tiesioginį bendradarbiavimą patvirtinantį dokumentą Rusijos FST oficialiojo atstovo kontradmirolo V. I. Dydiko laišką e. Lietuvos Respublikos VSD direktoriaus p. ponui Vaišnorui, datuotą 2010 m. sausio 11 d., kuriame, be kita ko, rašoma: Reiškiame Jums dėkingumą už pateiktą informaciją ir tikimės toliau sėkmingai bendradarbiauti užtikrinant patikimą Lietuvos ir Rusijos piliečių apsaugą nuo bet kokių teroristinių apraiškų (matyt, turimos mintyse ir terorizmo apraiškos Sausio 13-osios bei Medininkų bylose, K.S.). Pažymėtina, kad Lietuvos Prezidentė 2010 metų liepą apie visa tai, greičiausiai, nežinojo, nes tuo metu viešai pareiškė, jog ji negalinti viešai diskutuoti dėl terorizmu įtariamos Lietuvos pilietės Eglės Kusaitės bylos (kuri sulaukė žmogaus teisių gynėjų dėmesio būtent dėl RF FST vaidmens joje). Pasak jos, pranešimai apie galimus E. Kusaitės teisių pažeidimus apklausose šiuo metu yra tik žiniasklaidos spėlionės.
Šiandien žmogaus teisių pažeidimai E. Kusaitės byloje patvirtinti nepaneigiamais faktais, tačiau jokios valdžios reakcijos iki šiol nėra. Dauguma mūsų teisininkų sąmoningai ar nesąmoningai palaiko klaidingą teiginį, esą valstybės vadovai ir politikai neturi teisės viešai išsakyti savo neigiamos nuomonės apie tai, jog toje ar kitoje teisminėje byloje yra pažeidžiamos asmens teisės. Aš nežinau nė vienos bylos Europos Žmogaus teisių teisme (EŽTT) Strasbūre, kurioje tokie pasisakymai būtų pasmerkti ar jais remiantis EŽTT būtų priėmęs šaliai nepalankų sprendimą. Na, įsivaizduokime tokį Lietuvos aukšto valstybės pareigūno signalą visuomenei: Aš neturiu galių kištis į teisminį procesą, bet jeigu tai, ką rašo spauda apie žmogaus teisių pažeidimus toje byloje, yra tiesa, tai aš esu pasibaisėjęs(-jusi) ir padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad tokių dalykų nebūtų. Tuo pačiu verta prisiminti, kokia vieša audra kilo Seime ir prezidentūroje dėl galimai neteisėtų Lietuvos strateginės NATO sąjungininkės JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) ir LR Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų kontaktų (CŽV kalėjimų istorija) įtariant, kad galėjo būti pažeistos žmogaus teisės.
Žmogaus teisių gynėjo Baltarusijoje Alesiaus Beliackio istorija
Šią istoriją plačiai nušvietė ir Lietuvos ir užsienio žiniasklaida. Jos esmė bankų sąskaitų, skirtų paremti nukentėjusius nuo politinio režimo Baltarusijoje asmenis, paslapčių atskleidimas Baltarusijos Teisingumo ministerijai. Vieša paslaptis yra ta, kad valdžios oponentais Baltarusijoje rūpinasi ne Teisingumo ministerija, o Baltarusijos KGB (Lietuvoje komentarų nereikalaujanti abreviatūra).
Kadangi dėl A. Beliackio įkalinimo Baltarusijoje (su Lietuvos pagalba) kilo tarptautinis skandalas, teisingumo ministrui teko atlikti nors šiokį tokį tarnybinį tyrimą, po kurio dėl įvykio buvo apkaltinti valstybės tarnautojai, ir gimė geresnio žinybų tarpusavio koordinavimo koncepcijos siekis. Betgi viso skandalo priežastys buvo akivaizdžiai politinės, o ministras, politikas, ir jo viceministrai, politikai, neprisiėmė jokios politinės atsakomybės.
Elnet istorija
Elnet istorija prasidėjo 2004 metais. Tuo metu Rusijos FST reikalaujant VSD iniciatyva paprastu policiniu potvarkiu be jokio teismo iš Lietuvos buvo išvarytas apie įvykius Šiaurės Kaukaze informuojančio ir RF FST nusikaltimus demaskuojančio tinklalapio Kavkazcentr pagrindinis serveris, kurį techniškai prižiūrėjo Lietuvos firma Elnet. Stebuklo dėka Lietuvoje išliko Kavkazcentr pagrindinio serverio veidrodinis atspindys. Pažymėtina, kad Lietuvos žiniasklaida šio gėdingo Lietuvos veiksmo prieš spaudos laisvę nepastebėjo. Ir štai šių metų birželį bendrovėje Elnet apsilankę policijos (kol kas Lietuvos) pareigūnai paėmė naujienų svetainės Kavkazcentr elektroninio pašto turinį. Elnet direktorius Rimantas Pašys žiniasklaidai sakė, kad poėmis atliktas remiantis Vilniaus miesto 1-ojo teismo nutartimi. Pasak Kavkazcentr redakcijos, paimdama kopijas Lietuvos policija parodė bendrovei Elnet šalies prokuratūros nutarimą su Rusijos prokuratūros prašymu pateikti visų pašto pranešimų kopijas. Savo prašymą Rusijos prokuratūra motyvavo tuo, kad esą iš šio elektroninio pašto buvo siunčiami laiškai, susiję su bombos susprogdinimu Maskvos Domodedovo oro uoste. Gerai žinoma, kad panašius įvykius Rusijoje tiria FST. Lietuvos Generalinė prokuratūra bei Policijos departamentas iki šiol nepateikė jokios oficialios informacijos dėl įvykdyto poėmio leisdami suprasti: viską, ko reikia FST, teikėme ir teiksime, ir ne jūsų, Lietuvos piliečių, tai reikalas.
Lietuvos Respublika prieš žmogaus teisę į nešališką teismą Rusijoje
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, remdamasi Lietuvos Respublikos (LR) TM pateiktu prašymu pagal LR savitarpio teisinės pagalbos su RF sutartį paprašyti E. Kusaitę atsakyti į RF TM pateiktus klausimus, 2011 liepos 22 d. surengė E. Kusaitės atsakymų į RF TM klausimus viešą apklausos procedūrą. RF TM prašymą inicijavo Rusijoje teisiamų asmenų advokatai, žinomi žmogaus teisių gynėjai VSD ir FST sukurptoje byloje prieš Rusijos piliečius Apti ir Aišat Magmadovus, neva rengusius teroro aktą Rusijoje. Teisėja nutarė palaikyti LR VSD ir RF FST suorganizuotą kaltinimą minėtiems piliečiams. Ji nepatenkino RF TM prašymo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją: asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų bešališkas teismas. O be tokios svarbios liudininkės, kokia Rusijos piliečių Apti ir Aišat Magmadovų byloje Rusijos Federacijoje prašoma būti E. Kusaitė, bylos nagrinėjimas ten negali būti bešališkas. Žiniasklaida nurodo, kad E. Kusaitės apklausos metu V. Liudvinavičienė padarė bent kelis LR Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pažeidimus, užkirtusius kelią nešališkam teismui piliečių Apti ir Aišat Magmadovų byloje Rusijoje, kurioje E. Kusaitė nėra nei įtariamoji nei kaltinamoji.
Akivaizdu, kad panašios istorijos kartosis ateityje tol, kol LR teisės aktuose neatsiras nuostatos, vienareikšmiškai apibrėžiančios Lietuvos valdžios institucijų santykių su NATO ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių specialiosiomis tarnybomis ribas.
© 2011 XXI amžius
|