Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Pasisakau už prisiekusiųjų teismą

Improvizuotas ešafotas Vilniaus Rotušės aikštėje

Susidūrimas su lietuviškąja teisėsauga – menkas malonumas. Net jeigu turi pakankamai pinigų profesionalaus advokato paslaugoms, vis tiek nėra šimtaprocentinių garantijų, jog tave teisiantis Temidės tarnas bus  objektyvus, sąžiningas, principingas. Lietuvoje teisėjams sudaryta galimybė ignoruoti net akivaizdžiausias tave ginančio advokato pastabas. Teisėsaugos veiklą reglamentuojantys įstatymai surėdyti taip, kad, tapęs įtariamuoju arba kaltinamuoju, tampi priklausomas nuo vieno, trijų ar penkių teisėjų malonės arba nemalonės. Baisiausia, jog nenumatytos jokios sąlygos efektyviai gintis tais atvejais, kai mūsų teisėjai nesivadovauja Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis. Teoriškai – įmanoma, tačiau praktiškai – ne. Prisiekusiųjų institucijos idėją, kurią pasirinko dauguma pasaulio demokratinių valstybių, Lietuvoje bandoma sužlugdyti klastingai manipuliuojant visuomenės nuomone, ir pateikiant abejotinos vertės, nors ir gražiai skambančius, argumentus. Prisiekusiųjų institucijos priešininkai šiandien šaukia, esą tokia teisinė tvarka įneštų tik dar daugiau tendencingumo, prieštaravimų ir klaidų, esą, Lietuva – mažas kraštas. Čia visi vieni kitus pažįsta, yra susiję subtiliausiais giminystės ir bičiulystės ryšiais. Taip, Lietuva – ne Amerika, ne Kinija. Tačiau tuos pačius priekaištus dėl tendencingumo labai lengva pritaikyti ir Lietuvos teisėjams. Jie taip pat turi giminių, pažįstamų, draugų.