Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Seimo pirmininkės vizitas į JAV

Seimo pirmininkė Irena Degutienė susitinka su lietuvių kilmės JAV kongresmenu Johnu Shimkumi

Vašingtone viešėjusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė, susitikusi ir su JAV prezidento Ronaldo Reagano fondo vykdomuoju direktoriumi Johnu Heubuschu, ir JAV Kongreso nariu Davidu Dreieriu, aptarė galimybę įsteigti R Reagano vardo tyrimų centrą Lietuvoje. I. Degutienė pabrėžė, kad prezidentui R. Reaganui Baltijos, Rytų ir Vidurio Europos regionas buvęs labai svarbus. I. Degutienė sakė: „Būtent jo ryžtas nutraukti Šaltąjį karą prisidėjo prie lemiamo istorijos lūžio: žlugus Blogio imperijai, buvo atkurta laisvė Rytų Europoje – „Naujoje Europoje“, kuri vėl užėmė savo teisėtą vietą demokratinių tautų bendrijoje“. R. Reagano fondo vadovas J. Heubuschas pabrėžė, kad legendinio JAV prezidento R. Reagano vardo centro įsikūrimas Vilniuje esąs „tik laiko klausimas“. Sutarta šią idėją detaliau aptarti būsimo D. Dreierio vizito į Lietuvą lapkričio mėnesį metu.

Sudėtinga padėtis uždaromoje atominėje jėgainėje

Apie uždaromos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) projektus plūsta prieštaringa informacija, tačiau akivaizdu, kad projektai brangsta šimtais milijonų litų ir kelerius metus vėluoja. Tokia padėtis išryškėjo prieš skandalingai vykusį IAE Korporatyvinių reikalų direktoriaus Osvaldo Čiukšio atstatydinimą praėjusią savaitę. Tęsti jėgainės uždarymą Lietuvai gali tekti savo lėšomis, nes ES kol kas nusiteikusi tam skirti tik pusę reikalingos trijų milijardų litų sumos. Pagrindiniai uždarymo projektai – laikinosios panaudoto kuro saugyklos (B1) ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso (B2/3/4) statyba – vėluoja ir brangsta dėl pagrindinio rangovo – rusiško kapitalo Vokietijos bendrovės „NUKEM Technologies“ (NT) kaltės. IAE skaičiuoja, kad vėluojant projektui B1, branduolinis kuras ir toliau saugomas IAE rektoriuje ir baseinuose, o dėl to IAE iš viso patirs apie 56 mln. Lt papildomų išlaidų, apie 2,5 mln. Lt per mėnesį. O. Čiukšys anksčiau yra sakęs, kad IAE uždarymo darbai vėluoja apie trejus–ketverius metus. Jo teigimu, ir toliau stringa panaudoto branduolinio kuro (B1) ir kitų saugyklų statyba, o kietųjų radioaktyviųjų atliekų kapinyno vienos dalių įrengimas (B2) iš esmės dar nepradėtas. Pirmasis projektas pagal pernai suderintą naują grafiką turėjo būti baigtas šiemet liepos mėnesį, tačiau naujas terminas – 2012 metų lapkritis. „Nukem“ įgyvendina du didelius IAE uždarymo projektus – įrengia 123 mln. eurų (425 mln. litų) vertės kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugojimo kompleksą ir stato 193 mln. eurų (666 mln. litų) pradinės vertės laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą. „Nukem“ reikalauja mokėti papildomai dešimtis milijonų eurų už darbus, nes esą jie vėluoja dėl Lietuvos kaltės. IAE ir Energetikos ministerijos vadovybė inicijavo derybas su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, kad IAE uždarymo finansavimo lėšomis disponuotų pati Lietuva, kuri taip pat pati, be „Nukem“ pagalbos įgyvendintų ir kitus uždarymo projektus. Už ERPB administruojamus pinigus esą samdomi brangūs užsienio ekspertai, kurių paslaugos per metus kainuoja apie keturis milijonus eurų. Projektas B1 gerokai užtruko ir dėl rangovės „Ranga IV“ bankroto. Dar daugiau nerimo kelia žinia, kad Lietuva, 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiui IAE uždarymo darbams tęsti prašanti 870 mln. eurų, gali gauti mažiau nei pusę šios sumos. ES uždaromoms elektrinėms (Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje) kol kas numatyta skirti tik 700 mln. eurų. Manoma, iš šios sumos Lietuva galėtų pretenduoti į 300–400 mln. eurų.