Tragiškasis Lietuvos puslapis
Prisimenant 1951 metų trėmimus
Tarp tragiškų lietuvių tautai istorijos laikų 19441953 metai buvo vieni sunkiausių. Po 1941 m. birželio trėmimų atėjusi antroji sovietų okupacijos banga toliau alino tautos jėgas, rengdama masiškus trėmimus į Sibirą. Po didžiųjų 1948 ir 1949 metų deportacijų sekė nauji trėmimai. Siekdama kuo greičiau užbaigti prievartinę kolektyvizaciją, okupacinė sovietų valdžia 1951 metų rudenį ėmėsi dar vienos represijų bangos, surengdama trečiąją didelę pokario trėmimų operaciją, nukreiptą vien prieš kolektyvizacijai nepasidavusius ūkininkus.1951 m. spalio 23 d. sovietų okupuotos Lietuvos teritorijoje vyko trėmimai kodiniu pavadinimu Osen (Ruduo). Jų metu į Krasnojarsko kraštą ištremta daugiau nei 16 tūkst. žmonių, tarp jų net apie 5 tūkst. vaikų. Tų trėmimų tremtiniai iš Lietuvos sudarė beveik 50 proc. visų tremtį patyrusių Sovietų Sąjungos respublikų gyventojų. Šie 1951 metų trėmimai įvykdyti tik Lietuvoje Latvijoje ir Estijoje jų nebuvo.
|
Laimės žiburio atgarsiai Renave
Albertas Ruginis
|
Renginys prie Atminimo ženklo
|
1947 metų rugpjūčio 6 dieną Židikų vlsč. MGB gavo žinių ir nuvyko į Vadagių kaimą. Viktoro Gedučio sodybos daržinėje rado besiilsinčius vyrus rusų karininkų uniformomis. Tuoj iškvietė pagalbon Židikų garmizono kareivius. Susišaudymo metu buvo nukautas Alkos rinktinės vado adjutantas Žaibo būrio vadas Bronius Gricius-Diedukas, gimęs 1916 m. Jo kūnas keletą dienų gulėjo pamestas Židikų stribyno kieme. Manoma, kad vėliau jis buvo įmestas į pelkę. Antrasis partizanas Juozas Ulskis, šaudymo metu užsidegus daržinei, išbėgo ir buvo paimtas į nelaisvę gyvas. Šią vasarą B. Griciaus žuvimo vietoje, finansuojant LGGRT centrui, pastatytas Atminimo ženklas. Be B. Griciaus įamžinti dar penki Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanai: Gricaičių k. 1947 02 04 žuvęs Izidorius Matutis, Grūstės kaimo ir malūno prieigose žuvę 1947 04 12 Kazimieras Visockas (g. 1907 m.), 1951 06 01 Juozas Lazdauskas-Vanagas (g. 1927 m.), Justina Balsienė (Domarkaitė)-Kregždutė (g. 1925 m.), Jonas Strazdauskas-Perkūnas (g. 1930 m.).
|