Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kauniečiai prisiminė 1956 metų Vengrijos revoliuciją

Vilija ŽUKAITYTĖ

Nepaprastasis ir įgaliotasis Vengrijos ambasadorius Zoltan Pecze (kairėje) Senosiose Kauno miesto kapinėse (Ramybės parke)

Praėjusią savaitę Kaune, Senosiose miesto kapinėse (Ramybės parke) prie atminimo lentos, skirtos 1956-ųjų Vengrijos revoliucijai ir Kauno vienybės demonstracijai, vyko šio istorinio įvykio minėjimas. Renginyje dalyvavo Nepaprastasis ir įgaliotasis Vengrijos Respublikos ambasadorius Zoltan Pecze, laikinai Kauno miesto mero pareigas ėjęs Kęstutis Kriščiūnas, keli Tarybos nariai, Sąjūdžio judėjimo nariai, miesto moksleiviai.

Prieš 55 metus dviejų engiamų centrinės Europos tautų – vengrų ir lietuvių – istorijų tėkmė susitiko šiose kapinėse, kur kauniečiai atėjo paminėti Vėlinių. Čia įvyko taiki demonstracija, palaikanti Vengrijos revoliuciją, dabar yra pastatyta atminimo lenta visiems kovotojams už laisvę, kurie atidavė savo gyvybę gindami šalies siekį tapti nepriklausomai.

„Tie Kauno gyventojai, kurie atėjo čia prieš 55 metus, turėjo iškęsti valdžios represijas. Jie rizikavo savo darbais, teise mokytis, savo laisve ir netgi gyvybe. Jie tikėjosi, kad kažkada laisvė ateis į Lietuvą, bet negalėjo būti tuo tikri. Ir jie tikrai nežinojo, kaip ilgai tęsis okupacija. Praėjus dešimtmečiams, 1991 metų sausį, jau vengrai galėjo išreikšti savo solidarumą su lietuvių nepriklausomybe, kai buvo blokuojami televizijos bokštas Vilniuje ir Seimo pastatas“, – kalbėjo Nepaprastasis ir įgaliotasis Vengrijos ambasadorius Zoltan Pecze. Jis sakė, kad Vengrijos revoliucija buvo kur kas daugiau nei nepatenkintų žmonių riaušės. Vos per kelias dienas komunistų valdžios struktūros nustojo egzistuoti visose šalies gyvenvietėse ir suformuota nauja koalicinė vyriausybė, kuri paskelbė nepriklausomybę. Sovietų Sąjunga buvo priversta atitraukti savo pajėgas, dislokuotas Vengrijos žemėje, nes netgi Raudonosios Armijos šauktiniai buvo įkvėpti revoliucijos dvasios. „Antroji sovietų puolimo banga lapkritį nuvedė į nuožmų mūšį Budapešte, pareikalavusį 700 aukų sovietų pusėje ir maždaug 2700 aukų Vengrijos kovotojų už laisvę pusėje, kurių daugelis tebuvo paaugliai, kaip jie vadinami – „Budapešto vaikai“, – sakė Vengrijos ambasadorius. – Nors galiausiai revoliucija buvo sutraiškyta ir ketvirtadalis milijono vengrų pabėgo iš šalies siekdami išvengti represijų, ji tapo mirtina komunizmo žaizda. Nusivylimas, kurį sukėlė revoliucijos nuslopinimas, sustabdė komunizmo ideologijos plitimą Vakarų Europoje, kurioje po Antrojo pasaulinio karo ji buvo vis populiaresnė.“

K. Kriščiūnui apie šiuos istorinius įvykius pasakojo tėvai, patys matę, kas tuo metu vyko Senosiose miesto kapinėse. „Man malonu, kad yra žmonių, kurie stengiasi ir rūpinasi, jog šie istoriniai įvykiai išliktų ne tik Vengrijos, bet ir Lietuvos žmonių atmintyje. Ši vieta mus visus įkvepia kilniems darbams. Niekada neturim pamiršti tikrųjų vertybių, dėl kurių siekėme laisvės mūsų tėvynėms. Juk Kaunas yra laisvės sostinė“, – sakė laikinasis Kauno miesto meras.Vėliau jis ir ambasadorius Zoltan Pecze prie lentos, skirtos 1956-ųjų Vengrijos revoliucijai ir Kauno vienybės demonstracijai, padėjo gėlių vainikus, pagerbdami tuos, kurie paaukojo gyvybes už savo šalies laisvę.

Istorinių įvykių minėjime dalyvavo ir Stasio Lozoraičio mokyklos mokiniai, kurie kartu su savo mokytojais dainavo lietuvių liaudies dainas, deklamavo eiles.

© 2011 „XXI amžius“