Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kauniečiai prisiminė 1956 metų Vengrijos revoliuciją

Vilija ŽUKAITYTĖ

Nepaprastasis ir įgaliotasis Vengrijos ambasadorius Zoltan Pecze (kairėje) Senosiose Kauno miesto kapinėse (Ramybės parke)

Praėjusią savaitę Kaune, Senosiose miesto kapinėse (Ramybės parke) prie atminimo lentos, skirtos 1956-ųjų Vengrijos revoliucijai ir Kauno vienybės demonstracijai, vyko šio istorinio įvykio minėjimas. Renginyje dalyvavo Nepaprastasis ir įgaliotasis Vengrijos Respublikos ambasadorius Zoltan Pecze, laikinai Kauno miesto mero pareigas ėjęs Kęstutis Kriščiūnas, keli Tarybos nariai, Sąjūdžio judėjimo nariai, miesto moksleiviai.

Patriotizmas ir... šarvuočiai

Linas ŠALNA

Seime beveik kas savaitę vyksta kokia nors svarbi, vienai ar kitai visuomenės daliai skirta konferencija ar renginys. Pasirinkti prelegentai parengia reikšmingus pranešimus, jiems užduodami klausimai, o po kelių valandų planuota diskusija dažniausiai neįvyksta – visi išsiskirsto į namus. Paprastai renginį pradeda Seimo vadovas ar jo pavaduotojai – jie nubrėžia reikalingas gaires, kaip patys numato pagal valstybinius reikalavimus, o paskiau netrukus pasišalina, ir konferencija vyksta jau be Seimo vadovų, netgi be kokių nors politikų. Spalio 27 d. Seime vykusios konferencijos „Pilietiškumo ugdymas mokykloje: ar įmanoma paveldėti meilę tėvynei?“ pradžioje Seimo Pirmininkė Irena Degutienė irgi pasakė reikšmingą kalbą. Parlamento vadovė stebėjosi, kaip galima dėl gyvenimo užsienyje prarasti savo tautiškumą, savo kalbą, jos atsisakyti, integruotis į kitą visuomenę. Senųjų emigrantų šeimose patriotiškumas ir tėvynės meilė yra puoselėjami iš kartos į kartą: „Tų emigrantų, kurie bėgo nuo okupacijos, bėgo nuo karo ir atsidūrė Amerikoje, Australijoje ar kitose valstybėse, meilė tėvynei po šiai dienai egzistuoja, šeimose perduodama jų vaikams ir anūkams“. Tačiau naujieji emigrantai kartais net gėdijasi kalbėti lietuvių kalba, ir jau vien tai, kad jie paliko savo gimtą šalį, priremti laikinų ekonominių sunkumų, verčia susimąstyti. Anot Seimo pirmininkės, galbūt tik mokytojai, kuriems ir buvo skirta ši konferencija, gali atsakyti, kodėl lietuviai šiuo metu palieka laisvą ir nepriklausomą savo valstybę, kai turėtų padėti po kruopą tvirtinti valstybės pamatus. I. Degutienė taip pat išsakė nuomonę, kad ugdyti patriotiškumą pirmiausia turėtų ne mokykla, bet šeima, tėvai, kurie gimė ir užaugo sovietmečiu ir kuriems meilė tėvynei, patriotiškumas, supratimas, kas yra laisvė, nepriklausomybė, buvo įskiepyta ne mokykloje, bet gauta iš jų tėvų.